- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Graikų aukšto rango teisėja Ekaterini Sakelaropulu (Aikaterini Sakellaropoulou) trečiadienį bus patvirtinta Graikijos prezidente ir prisidės prie Europos Sąjungos šalims vadovaujančių moterų grupelės.
Parlamentui patvirtinus jos paskyrimą, 63 metų E. Sakelaropulu taps pirmąja moterimi Graikijoje, užėmusia šį didele dalimi reprezentacinį postą.
Europos Sąjungoje yra ir daugiau lyderių moterų, neskaitant karalienių.
„Įtakingiausia“ A. Merkel
Angela Merkel 2005-aisiais tapo pirmąja Vokietijos kanclere moterimi ir nuo to laiko vadovauja didžiausiai Europos ekonomikai. 2018 metų kovą ji laimėjo jau ketvirtą ketverių metų kadenciją.
Tačiau A. Merkel pozicijos susilpnėjo po 2017 metų parlamento rinkimų, kai jos konservatyvus blokas CDU/CSU gavo rekordiškai mažai balsų. Koalicinei vyriausybei suformuoti prireikė penkių mėnesių.
Žurnalas „Forbes“ 65 metų A. Merkel yra kelis kartus paskelbęs „įtakingiausia pasaulio moterimi“. Iš valdžios ji pasitrauks 2021 metais.
Pirmosios
Belgijoje karalius Philippe'as (Filipas) 2019 metų spalį paskyrė 44 metų prancūzakalbę liberalę Sophie Wilmes (Sofi Vilmes) laikinąja premjere. Ji yra pirmoji moteris šiame poste.
Tačiau kalbiškai susiskaldžiusi karalystė neturi normaliai funkcionuojančios vyriausybės. Ankstesnė koalicija žlugo 2018 metų gruodį, o derybos dėl naujos koalicijos yra įstrigusios.
Kroatijoje konservatyvi 51 metų Kolinda Grabar-Kitarovič 2015 metų sausį buvo išrinkta prezidente ir tapo pirmąja moterimi, užėmusia šį daugiausia reprezentacinį postą.
Tačiau vasario 18 dieną ji šį postą užleis socialdemokratui Zoranui Milanovičiui, sausį laimėjusiam rinkimus.
Buvusi ES auditorė Kersti Kaljulaid, kuriai – 50, 2016 metų spalį išrinkta Estijos parlamento tapo pirmąja šios Baltijos valstybės prezidente moterimi.
Slovakijoje 46 metų liberali teisininkė ir kovotoja su korupcija Zuzana Čaputova 2019 metų birželį pradėjo dirbti kaip pirmoji moteris prezidentė. Ši politikos naujokė kovą įvykusiuose rinkimuose užtikrintai nugalėjo valdančiosios partijos kandidatą.
Jauniausios
Danijos socialdemokratų lyderė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) pernai birželį po visuotinių rinkimų tapo premjere. 41 metų politikė yra jauniausia ministrė pirmininkė per šalies istoriją.
Pirmoji Danijos premjerė moteris buvo Helle Thorning-Schmidt (Helė Torning-Šmit), taip pat socialdemokratė, kuri šiame poste dirbo 2011–2015 metais.
Suomijos 34 metų socialdemokratė Sanna Marin (Sana Marin) gruodį tapo jauniausia dirbančia premjere pasaulyje – iki šių metų sausio, kai Austrijoje 33 metų Sebastianas Kurzas (Sebastianas Kurcas) buvo prisaikdintas antrai kadencijai vyriausybės vadovo poste.
S. Marin yra trečia Suomijos premjerė moteris.
Kitos Europos šalys
Kitose, ES nepriklausančiose Europos šalyse šiuo metu valdo šios moterys: Norvegijos premjerė Erna Solberg (Erna Sulberg), Islandijos premjerė Katrin Jakobsdottir (Katrin Jakobsdoutir), Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili ir Serbijos premjerė Ana Brnabič.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Lavrovas: Šveicarija – atvirai priešiška šalis
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Šveicarija negali surengti taikos konferencijos dėl karo Ukrainoje, nes ji iš neutralios valstybės virto „atvirai priešiška“. ...
-
V. Zelenskis NATO: Ukrainai reikia mažiausiai septynių sistemų „Patriot“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šaliai reikia mažiausiai septynių oro gynybos sistemų „Patriot“, ir paragino NATO vadovus paskubinti ginkluotės tiekimą sunkumų patiriančioms ukrainieči...
-
J. Bidenas sukėlė nuostabą pasakęs, kad jo dėdės kūną galbūt suvalgė kanibalai12
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sukėlė nuostabą, užsiminęs kad Naujosios Gvinėjos saloje kanibalai galėjo suvalgyti jo dėdės kūną, kai Antrojo pasaulinio karo metu buvo numuštas lėktuvas, kuriuo jis skrido. ...
-
Kinija sako sukūrusi naują karinį kibernetinį korpusą2
Kinija penktadienį paskelbė, kad sukūrė naują karinį kibernetinį korpusą, sakydama, kad tai sustiprins Pekino gebėjimą „kovoti ir laimėti“ karus. ...
-
J. Stoltenbergas: NATO šalys sutinka atsiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų
NATO šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. ...
-
„Eurovizija“ sulaukė daugiau kaltinimų: paaiškino sprendimo priežastis11
Internete pasipylė kritika Eurovizijos organizatoriams, mat jie leidžia Izraelio atstovei Eden Golan dalyvauti dainų konkurse, esant tokiai politinei situacijai. Tiesa, tiesioginį nepasitenkinimą iš žmonių gavo ir pati atlikėja – už dalyv...
-
Balandžio orų išdaigos: sniegas – nauja realybė?3
Lietuvai kitą savaitę sinoptikai prognozuoja šlapdribą, o kai kur ir sniegą, o štai Balkanų gyventojai jau išsitraukė žiemines striukes. Kai kur orai pasikeitė drastiškai – per vieną parą temperatūra nukrito nuo bev...
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose7
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją4
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...