ES pradeda tarpininkauti sprendžiant Sakartvelo politinę krizę

Šią Kaukazo valstybę krizė krečia nuo spalį įvykusių parlamento rinkimų, kuriuos opozicija laiko suklastotais.

Praeitą savaitę didžiausios opozicijos partijos – Vieningojo nacionalinio judėjimo (VNJ) – lyderio Nikanoro Melijos areštas įtampą dar labiau padidino.

Viešėdamas sostinėje Tbilisyje Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) sakė esąs „giliai susirūpinęs“ dėl šios krizės.

„Pakviečiau visas partijas deeskaluoti padėtį ir susitelkti, kad būtų galima atnaujinti politinį dialogą. Taip pat pakviečiau jas į susitikimą šį vakarą“, – jis sakė per bendrą spaudos konferenciją su Sakartvelo premjeru Irakliu Garibašviliu.

Pasak Ch. Michelio, atėjo laikas ES tapti derybų tarpininke.

Tiek I. Garibašvilis, tiek opozicijos lyderiai patvirtino dalyvausiantys pirmadienį vakare organizuojamame susitikime.

„Bet koks teisingumo politizavimas nepriimtinas, ir visi žinome, kad reikia spręsti kai kuriuos konkrečius atvejus“, – sakė Ch. Michel, akivaizdžiai turėdamas galvoje N. Melijos suėmimą.

N. Melija, suvienijęs Sakartvelo opoziciją, kaltinamas paskatinęs masinius smurto proveržius per 2019 metais vykusius protestus prieš vyriausybę. Tačiau VNJ lyderis sako, kad ši byla yra politiškai motyvuota.

Jis buvo suimtas, kai atsisakė sumokėti padidintą užstato sumą.

N. Melijos areštas išprovokavo masinius antivyriausybinius protestus, taip pat buvo griežtai pasmerktas JAV ir Europos Sąjungos.

Opozicijos partijos boikotavo naujos sudėties parlamento posėdžius, sukeldamos abejonių dėl valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ vyriausybės legitimumo.

Nuo 2012 metų valdžioje esančios „Sakartvelo svajonės“ populiarumas nusmuko, partijai nesugebant įveikti ekonomikos sąstingio ir, anot oponentų, nevykdant įsipareigojimų užtikrinti demokratiją.

Tačiau tiek valdančioji partija, tiek opozicija yra proeuropietiškos, o vyriausybė yra paskelbusi planus 2024 metais pateikti prašymą, kad Sakartvelas būtų priimtas į Bendriją.