- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjunga antradienį perspėjo Bulgariją, kad ji gali pakenkti saugumui Balkanuose ir kituose Europos regionuose, jei ir toliau blokuos stojimo derybas su Šiaurės Makedonija.
ES lyderiai kovą uždegė Albanijai ir Šiaurės Makedonijai žalią šviesą pradėti tokias derybas, bet nepatikslino, kada jos galėtų prasidėti. Dabar Sofija reikalauja, kad Šiaurės Makedonija formaliai pripažintų makedoniečių kalbos bulgariškas šaknis ir atsisakytų savo „antibulgariškos retorikos“.
Lapkričio pabaigoje maždaug 2 000 opoziciją remiančių protestuotojų surengė mitingą Šiaurės Makedonijoje, reikalaudami šalies socialdemokrato ministro pirmininko Zorano Zajevo atsistatydinimo, ir apkaltino jo vyriausybę pernelyg švelniu požiūriu į kaimyninę Bulgariją.
Vokietijos Europos reikalų ministras Michaelis Rothas, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES, pareiškė, jog Berlynas dar viską, ką tik gali, kad išspręstų naują ginčą, tačiau ES diplomatai abejoja, kad artimiausiu metu pavyks pasiekti persilaužimą.
„Bet kas kita būtų labai rimta politinė klaida, kuri sukeltų pavojų vakarų Balkanų stabilumui ir saugumui, o galiausiai sukeltų sukeltų didžiulę grėsmę ir visos Europos saugumui. Visi turėtų tai suvokti“, – žurnalistams sakė M. Rothas.
Šiaurės Makedonija ir Albanija turėjo pradėti derybas dėl narystės ES dar praėjusiais metais, tačiau Prancūzija jas užblokavo, pabrėžusi, kad pirmiausia būtina reformuoti patį stojimo į 27 valstybių bloką procesą. Iš aklavietės buvo išeita Europos Komisijai persvarsčius derybų su šiomis valstybėmis procedūras.
ES narystės perspektyva jau ilgą laiką laikoma paskata demokratinėms, politinėms ir ekonominėms reformoms nestabiliame Balkanų regione.
Šiaurės Makedonija yra kandidatė į ES valstybes nares nuo 2005 metų, tačiau daugelį metų trukęs ginčas su Graikija dėl šalies pavadinimo buvo didžiausia kliūtis stojimo deryboms.
Abi kaimynės yra sudariusios susitarimą, pagal kurį Makedonija sutiko persivadinti Šiaurės Makedonija, o Atėnai – atsiimti savo prieštaravimus dėl šios valstybės ketinimų įstoti į ES. Vokietija yra nusivylusi, kad naują kliūtį staiga sukėlė dar vienas ginčas dėl istorijos, šįkart – su Bulgarija.
Šalys kandidatės turi susitarti su Briuseliu dėl 35 politikos sričių, kad galėtų įstoti į ES. Šios sritys yra plataus masto ir, be kita ko, apima finansinę, žemės ūkio, transporto, energetikos, socialinę ir teisingumo politiką.
Stojimo procesas gali ir užsitęsti. Pavyzdžiui, 2013 metais į Bendriją įstojusi Kroatija pradėjo derybas tuo pat metu kaip ir Turkija, bet pastaroji vargu ar taps artimiausiu metu bloko nare.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vašingtonas: kovo mėnesį JAV slapta išsiuntė Kyjivui ilgojo nuotolio raketas ATACMS
Jungtinės Valstijos kovo mėnesį slapta Ukrainai išsiuntė ilgojo nuotolio raketas ATACMS, trečiadienį pranešė JAV valstybės departamentas. ...
-
V. Zelenskis: Rusija siekia sužlugdyti Pasaulio taikos viršūnių susitikimą12
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusija parengė konkretų planą, kaip sužlugdyti birželio mėnesį Šveicarijoje vyksiantį Pasaulio taikos aukščiausiojo lygio susitikimą. ...
-
D. Kuleba: Rusiją gali sustabdyti ne pagalbos paketai, o suvienytos Ukrainos ir partnerių pastangos
Papildomos JAV gynybos pagalbos Ukrainai nepakaks Rusijai nugalėti – Vakarai turi suprasti, kad taikos metas Europoje baigėsi ir atėjo laikas kartu su Ukraina suformuoti vieningą frontą, duodamas interviu leidiniui „The Guardian“ pasak...
-
R. T. Erdoganas kritikuoja Vakarų poziciją Gazos kare
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas per kolegos iš Vokietijos Franko Walterio Steinmeierio vizitą Ankaroje apkaltino Vakarus užmerkiant akis prieš civilių gyventojų Gazos Ruože kančias. ...
-
Pekinas: ES tyrimas dėl medicinos reikmenų viešųjų pirkimų kenkia Kinijos įvaizdžiui
Pekinas trečiadienį įspėjo, kad Europos Sąjunga daro žalą jo įvaizdžiui, reaguodamas į tai, kad blokas pradėjo tyrimą dėl medicinos reikmenų Kinijos viešųjų pirkimų. ...
-
V. Zelenskis padėkojo JAV už 61 mlrd. dolerių pagalbos paketą: gauname reikiamą paramą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį padėkojo savo kolegai iš Jungtinių Valstijų Joe Bidenui (Džo Baidenui) už tai, kad jis leido suteikti labai reikalingą karinę paramą po ilgus mėnesius trukusio delsimo. ...
-
JAV prezidentas pasirašė įstatymą dėl naujos pagalbos Ukrainai13
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pasirašė įstatymą, pagal kurį Ukrainai bus suteikta būtina karinė pagalbą, nurodydamas, kad Vašingtonas naują pagalbą Kyjivui turėtų pradėti siųsti jau po kelių valandų. ...
-
Rusų pareigūnė sako, kad su Ukraina susitarta apsikeisti dėl karo perkeltais vaikais
Kremliaus vaikų teisių komisarė Marija Lvova-Belova trečiadienį Dohoje paskelbė, kad Rusija ir Ukraina susitarė apsikeisti beveik 50 vaikų, perkeltų dėl karo. ...
-
Izraelio pajėgos vykdo puolamuosius veiksmus Pietų Libane5
Izraelio pajėgos vykdo „puolamuosius veiksmus“ Pietų Libane, trečiadienį pareiškė gynybos ministras Yoavas Gallantas (Joavas Galantas), nepatikslinęs, ar kariai kirto sieną. ...
-
Ukraina iš ES gavo 1,5 mlrd. eurų antrąją finansinės pagalbos dalį
Ukrainai skirta antroji ES makrofinansinės pagalbos dalis – 1,5 mlrd. eurų, trečiadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). ...