EK pirmininkės pavaduotoja Vera Jourova ketvirtadienį parašė laišką Lenkijos prezidentui, ministrui pirmininkui ir abejų parlamento rūmų pirmininkams, kuriame išreiškė ES susirūpinimą dėl reformų, sukėlusių protestus visoje šalyje.

Tai naujausias užsitęsusių Briuselio ir Varšuvos ginčų dėl Lenkijos dešiniųjų vyriausybės vykdomų teisinių reformų etapas. Šių reformų kritikai sako, kad jomis siekiama užtildyti tuos, kas nesutinka su vyriausybės nuomone.

Pasak Komisijos atstovo Christiano Wigando (Kristiano Vigando), V. Jourova savo laiške pabrėžia, kad bet kokie pakeitimai Lenkijoje „turi atitikti reikalavimus, kuriais grindžiama ES teisinė tvarka,.. dar labiau nebloginti įstatymų viršenybės padėties Lenkijoje“.

V. Jourova paragino Lenkiją dėl siūlomo teisės akto pasitarti su Europos Tarybos Venecijos komisija, teikiančia konsultacijas šalims dėl nacionalinių teisės aktų atitikimo ES reikalavimams.

„Ji ragina visas valstybines institucijas netęsti naujo įstatymo projekto priėmimo procedūrų, neužbaigus visų būtinų konsultacijų su visomis suinteresuotomis šalimis“, – sakė Ch. Wigandas žurnalistams.

Lenkijos valdančios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) paruoštame įstatymo projekte numatyta galimybė atleisti teisėjus už dalyvavimą „politinio pobūdžio veikloje“ arba tokius veiksmus, kurie galėtų „pakenkti teisinės sistemos funkcionavimui“.

Anksčiau šią savaitę Lenkijos Aukščiausiasis Teismas perspėjo, kad šie planai iš pažiūros yra bandymas priversti teisėjus laikytis visų reglamentų, net jeigu jie „nesuderinami su aukštesnėmis teisės normomis“, o tai prieštarautų ES tvarkai.

Vyriausybė tvirtina, kad šiomis reformomis siekiama pažaboti korupciją, tačiau opozicija sako, kad PiS nori užtildyti ją kritikuojančius teisėjus.

Europos Komisija kaltina lenkų vyriausybę pakertant teisinės valstybės ir teismų nepriklausomumo principus, kurių Varšuva įsipareigojo laikytis, kai 2004 metais įstojo į ES.

2017 metų pabaigoje Briuselis pradėjo precedento neturintį drausminį procesą prieš Lenkiją dėl „sisteminių grėsmių“, kurias teisės viršenybei esą kelia reformos. Dėl šios procedūros Lenkijai gali būti įšaldytos balsavimo ES institucijose teisės.