- Darius Mikutavičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjunga antradienį priėmė planus iki 2030 metų sumažinti naujų lengvųjų automobilių ir vanų anglies dioksido (CO2) išmetimą, nepaisydama automobilių pramonės teiginių, neva pareigūnų tikslai yra „visiškai neįtikėtini“.
ES šalys narės ir Europos Parlamentas (EP) patvirtino ambicingą projektą, kuris, Briuselio teigimu, padės blokui įgyvendinti Paryžiaus klimato kaitos susitarimo įsipareigojimus.
ES nusprendė iki 2030 metų sumažinti naujų lengvųjų automobilių CO2 išmetimą vidutiniškai 37,5 proc., palyginti su 2021 m. rodikliais. Naujų vanų taršos emisijos turės būti sumažintos 31 proc.
„Patvirtinusi šiuos ambicingus tikslus, Europa dar kartą rodo, kaip Paryžiaus susitarimą ir COP24 (Klimato kaitos konferenciją Katovicuose) paversti konkrečiais veiksmais“, - tviteryje rašė ES klimato kaitos ir energetikos komisaras Miguelis Ariasas Canete.
Tikimasi, kad ES šalių atstovai galutinai patvirtins susitarimą Briuselyje trečiadienį, praėjus vos kelioms dienoms po Klimato kaitos konferencijos Lenkijoje, kuria siekta įkvėpti naujos gyvybės 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimui.
Automobilių taršos išmetimo susitarimas yra kompromisinis - šalys, kaip Vokietija, reikalavo priimti švelnesnį susitarimą, kuriuo tarša būtų mažinama 30 proc., o EP - griežtesnį, kuriuo emisijos būtų mažinamos net 40 proc. Vokietiją, didžiausią ES automobilių gamintoją, palaikė kelios Rytų Europos šalys, tuo tarpu Prancūzija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Airija rėmė griežtesnę Europos Parlamento iniciatyvą.
Elisabeth Kostinger, vadovavusi deryboms kaip Austrijos, šiuo metu pirmininkaujančios ES, atstovės, susirinkimus apibūdino kaip „sunkius ir įtemptus“. Tačiau E. Kostinger tikino neabejojanti, kad ES šalys narės patvirtins susitarimą.
Tuo tarpu Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) išreiškė „gilų susirūpinimą dėl didelį iššūkį keliančių CO2 emisijų tikslų“, kuriuos pramonė turės pasiekti per 12 metų.
CO2 išmetimo tikslas gali atrodyti realus, tačiau jis yra visai neįtikėtinas, atsižvelgiant į dabartinę padėtį, tikino ACEA. Pasak asociacijos, tikslai buvo iškelti remiantis politiniais motyvais, ignoruojant vartotojų patiriamus nepatogumus įsigyjant daugiau elektromobilių ir kitokių alternatyviu kuru varomų transporto priemonių. Tarp žalą vartotojams keliančių veiksnių ACEA įvardijo palyginti aukštesnę kainą ir šiuo metu nepakankamą įkrovimo stotelių kiekį. Tačiau, teigiama ACEA pranešime, asociacijos narės ir toliau investuos į aplinkos neteršiančių transporto priemonių gamybą.
ACEA paragino 28 ES valstybes nares ir Europos Komisiją (EK), paspartinti „labai reikalingas investicijas į infrastruktūrą“. ES institucijos neseniai yra pažadėjusios plėsti įkrovimų stotelių tinklus įvairiose Europos šalyse.
ACEA taip pat perspėjo, kad taršos emisijų mažinimo tikslai „labai smarkiai paveiks dirbančiuosius“ pramonės sektoriuje, kuriame šiuo metu dirba apie 13,3 mln. europiečių. Asociacija paragino įstatymų leidėjus greitai veikti, rengiant planus, kuriais bus remiami darbuotojai, besimokantys dirbti su kitokiomis, aplinkos neteršiančiomis transporto priemonėmis.
Tuo tarpu Europos transporto nevyriausybinių organizacijų federacija patikino, kad iškelti tikslai yra žingsnis teisinga linkme, tačiau vien jo nepakanka.
„Europa jungia aukštesnę pavarą, skubėdama gaminti CO2 neišmetančius automobilius. Naujasis įstatymas reiškia, kad iki 2030 metų apie trečdalis naujų automobilių bus varomi elektra arba vandeniliu. Tai yra pažanga, tačiau to nepakanka pasiekti klimato kaitos susitarimuose užsibrėžtų tikslų“, - sakė aukštas federacijos pareigūnas Gregas Archeris.
Žaliųjų partijos Europos Parlamente narė Karima Delli pareiškė, kad priimti tikslai neužtikrina, kad bus investuojama į naujas darbo vietas švarių automobilių gamybos sektoriuje.
Pagal 2015 m. Paryžiaus susitarimą, ES įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti šiltnamio dujų, kaip CO2 ir metano, išmetimą 40 proc., palyginti su 1990 užfiksuotu lygiu, visuose ekonomikos sektoriuose.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prancūzijoje atšaukta tūkstančiai skrydžių dėl šalies skrydžių dispečerių streiko
Prancūzijos ir kituose Europos oro uostuose ketvirtadienį buvo atšaukta tūkstančiai skrydžių dėl pagrindinės prancūzų skrydžių dispečerių profesinės sąjungos streiko reikalaujant didesnio darbo užmokesčio. ...
-
A. Lukašenka: tai bus apokalipsė
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pabrėžė naikinančio branduolinio karo pavojų, jei Vakarai didins spaudimą Rusijai dėl Ukrainos. ...
-
Lenkija teigia iki šiol suteikusi Ukrainai karinės pagalbos už 8,4 mlrd. eurų
Lenkija, vyriausybės duomenimis, per pirmuosius dvejus metus nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kaimyninei šaliai suteikė karinės paramos už 8,4 mlrd. eurų. ...
-
Vokietijos parlamentas nusprendė birželio 15 dieną paskelbti Veteranų diena
Vokietijos parlamentas balsavo už tai, kad birželio 15 dieną kasmet būtų minima nacionalinė Veteranų diena, o didžioji dauguma įstatymų leidėjų šiam pasiūlymui pritarė. ...
-
R. Sikorskis ukrainietiškai patikino Kremlių, kad Lvivas priklauso Ukrainai
Lenkija neturi jokių teritorinių pretenzijų Ukrainai, nors Rusijos propaganda teigia priešingai, kad sukiršintų dvi tautas. Bet Kremliui nepavyks to padaryti. ...
-
Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos šeima apie ją negirdėjo daugiau kaip 400 dienų
Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos Maryjos Kalesnikavos šeima trečiadienį, per aktyvistės 42-ąjį gimtadienį, pranešė, kad praėjo jau 434 dienos, kai jos artimieji negavo jokios žinios apie ją. ...
-
Derybos su Rusija dėl Krymo – neįmanomos
Negali būti jokių derybų su Rusija dėl Krymo, todėl Ukraina tęsia darbą Krymo platformoje, kad laikinosios pusiasalio okupacijos klausimas nedingtų iš tarptautinės bendruomenės radaro, savo išskirtiniuose komentaruose naujienų agentūr...
-
Rusija taikysis į potencialius NATO branduolinius ginklus Lenkijoje
Jei Lenkijoje bus dislokuoti NATO branduoliniai ginklai, jie taps svarbiausiais Rusijos taikiniais, sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas. ...
-
Pranešama, kad Izraelio puolimas Rafoje prasidės nuo civilių evakuacijos
Gręsianti Izraelio karinė operacija paskutinėje likusioje „Hamas“ tvirtovėje Gazoje – Rafos mieste prasidės nuo civilių evakuacijos, kuri gali užtrukti iki penkių savaičių, ketvirtadienį pranešė Izraelio radijo stotis &bdqu...
-
R. Sikorskis: Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu5
Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu. ...