- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai antradienį suderino reformas, kurios padės sėkmingiau kovoti su finansų krizėmis, bet kurios nėra tokio plataus užmojo, kokio siekė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas).
Pagal 27 ES finansų ministrų susitarimą, institucijos didelio Europos ekonomikos sukrėtimo atveju galės pasinaudoti galingesnėmis priemonėmis.
Įgyvendinant reformas, bus sustiprinta Europos ekonomikos finansinė struktūra, tačiau nebus paverstos tikrove kur kas platesnio užmojo vizijos, kaip antai paskirti euro zonos finansų ministrą ar įkurti europietiškąjį Tarptautinį valiutos fondą (TVF).
Vis tik ministrai dėl reformų derėjosi ilgiau kaip 18 valandų, o ypač įtemptos diskusijos vyko dėl Prancūzijos palaikomos idėjos suformuoti euro zonos biudžetą.
„Turime gerą rezultatą. Euro zonos reformų klausimu ryžtingai daroma pažanga. Ačiū visiems padėjusiesiems“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).
Dabar reformas kitą savaitę Briuselyje įvyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime turės patvirtinti ES lyderiai.
Valstybių narių vyriausybės mėnesių mėnesius svarstė Prancūzijos pasiūlymą suformuoti tam tikrą bendros valiutos bloko biudžetą, kuris galėtų būti panaudotas krizių ar ekonominių sukrėtimų atveju.
E. Macronas šią idėją iškėlė pristatydamas savo viziją, kaip atgaivinti ES po skolų krizės, „Brexit“ sukrėtimo ir populistų iškilimo.
Tačiau finansų ministrai pritarė kur kas labiau riboto užmojo idėjai, nusprendę apsiriboti ES remiamų reformų stiprinimu.
Sunkumų derybose kilo ir dėl bankų sąjungos kūrimo, nes įtakinga Vokietija ir toliau griežtai priešinosi Europos Centrinio Banko (ECB) siūlomai sistemai, pagal kurią visoje Europoje būtų užtikrinamos vartotojų indėlių bankuose garantijos.
Berlynas nepritaria šiam pasiūlymui, kuris Vokietijos žiniasklaidoje atvirai vadinamas per daug išlaidaujančių pietinių euro zonos valstybių narių mėginimu pasinaudoti rizikos vengiančiais ir apdairiais indėlininkais šiaurinėse bloko šalyse.
Ministrai tik sutarė šį klausimą vėl svarstyti 2019 metų birželį.
Kur kas lengviau pavyko susitarti dėl Europos stabilumo mechanizmo (ESM) – rimtų problemų dėl skolų patiriančių euro zonos šalių „gelbėtojo“ – įgaliojimų padidinimo.
Ministrai taip pat sutarė, kad ESM teiks pagalbą didelės krizės didžiausiuose Europos bankuose atveju, jeigu visos kitos priemonės nebus veiksmingos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Irano žiniasklaida atmeta galimybę, kad Iranas galėjo būti užpultas iš užsienio
Iraniečių žiniasklaida penktadienį atmetė galimybę, kad Iranas buvo užpultas iš užsienio po to, kai netoli Isfahano, esančio centrinėje šalies dalyje, pasigirdo sprogimų ir buvo numušti keli dronai. ...
-
Australija nurodė savo piliečiams, jei įmanoma, nedelsiant išvykti iš Izraelio
Australija penktadienį nurodė savo piliečiams, jei įmanoma, nedelsiant išvykti iš Izraelio, motyvuodama „didele karinių represijų ir teroristinių išpuolių grėsme“, be to, paskelbė panašų įspėjimą palestinie...
-
JAV žiniasklaida: Vašingtonas buvo iš anksto įspėtas apie Izraelio ataką prieš Iraną
Jungtinės Valstijos gavo išankstinį įspėjimą apie Izraelio smūgį Iranui, bet nepritarė šiai operacijai ir nevaidino jokio vaidmens ją vykdant, pranešė amerikiečių žiniasklaida, remdamasi pareigūnais. ...
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai5
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais5
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti2
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...
-
O. Scholzas tikisi NATO šalyse rasti Ukrainai šešias „Patriot“ sistemas
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyji...
-
„Google“ atleido 28 darbuotojus, protestavusius dėl įmonės sutarties su Izraeliu
Po trikdančio sėdimojo protesto dėl „Google“ sutarties su Izraelio vyriausybe šis technologijų milžinas atleido 28 darbuotojus, ketvirtadienį pranešė „Google“ atstovas. ...
-
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V. Zelenskį5
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai. ...
-
NATO vadovas: Ukrainai skubiai reikalinga oro gynyba
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai ir būtinai reikia daugiau oro gynybos“. ...