E. Musko gigantiškas kūdikis: šiek tiek galvos skausmo ir daug vilčių

Ką tik daugkartinio naudojimo erdvėlaivį į kosmosą išleidęs Elonas Muskas užsiima ir kur kas žemiškesniais projektais. Tiesa, ne mažiau įspūdingais. Vokietijoje statoma "Tesla Gigafactory 4" – pirmoji šios ateities transporto priemones kuriančios kompanijos gamykla senajame žemyne.

100 tūkst. automobilių

E.Muskui, regis, nusispjauti į tai, kad kartais savo kalba ir elgesiu jis labiau panašus į komiką, o ne rimtą verslininką, įgyvendinantį labai rimtus planus. Prabilęs apie naująją gigantišką gamyklą – ketvirtąją po analogiškų milžinių Niujorke, Nevadoje ir Šanchajuje – jis pavartojo žodžių junginį, kuris labiau tiktų kokio fantastinio filmo dialogui, o ne rimtam verslo planui. Jo "GigaFactory 4" iškilsianti "neįsivaizduojamu greičiu", pernai rudenį tviteryje parašė vizionierius, o automobiliai nuo šios Berlyno pašonėje būsiančios gamyklos konvejerio riedės jau kitais metais.

Naujoje gamykloje iš pradžių daugiausia dėmesio bus skirdama Y modelio gamybai: "Teslos" planuose – mažiausiai 100 tūkst., o gal net visi 500 tūkst. transporto priemonių per metus. Griunehaidėje bus gaminami ir saulės kolektoriai bei moderniausi namų stogai iš saulės kolektorių. Pačiame Berlyne įsikurs planuojamas projektavimo ir plėtros centras.

"Teslos" planuose – mažiausiai 100 tūkst., o gal net visi 500 tūkst. transporto priemonių per metus.

Atrodytų, kad E.Muskas kalba apie kokį neįmantrios konstrukcijos prekybos centrą, tačiau ne. Jo naujasis projektas – milžiniška automobilių gamykla – statoma, jos darbuotojų komanda komplektuojama iš tiesų neįsivaizduojamu greičiu.

Atrodytų, Vokietija apskritai turėtų džiūgauti, kad šis XXI a. Geraldas Fordas, kosmoso užkariautojas, naujajai gamyklai pasirinko būtent šią šalį, o ne realiausia pretendente laikytą Jungtinę Karalystę. Juk ten, kur E.Muskas, ten – ateitis, ten realybe virstančios nerealios vizijos.

Vokietijai, kurios ekonomikai nereikia kurti specialių investuotojus pritraukiančių, produkciją reklamuojančių šūkių, – vizitinę kortelę atstoja kuklutis "Hergestellt in Deutschland / Made in Germany / pagaminta Vokietijoje", – stigo nebent šiek tiek šarmo, dinamikos, kurio E.Muskas turi daugiau nei pakankamai. Tačiau ne viskas, kas susiję su šiuo unikaliu "Teslos" projektu, sklandu.

Ypatinga vieta

Su gigantiška gamykla susiję E.Musko planai vidutiniam statistiniam planetos gyventojui, tikėtina, mažai rūpi. Nors teigiama, kad vokiečių derybos su amerikiečių kompanija truko pusę metų, dabar darbų sparta negali nežavėti. Juolab kad dar neseniai niekas negalėjo būti tikras dėl "Teslos" pelno – Kalifornijos automobilių gamintojas tik dabar tapo vertybinių popierių rinkos žvaigžde, jos akcijos vertinamos daugiau nei klasikinių automobilių gamintojų.

Pernai lapkritį E.Muskas pranešė apie planus įkelti koją į Berlyną, sausį Brandenburgo žemės parlamentas patvirtino pirkimo–pardavimo sutartį, o jau kitų metų liepą gigantiška gamykla turi būti atidaryta.

Beje, amerikiečių įmonė įsigijo kompleksą, kurį VDR laikais naudojo "Stasi". Manoma, kad čia buvo apmokomi "Stasi" agentai, iškratomi iš VFR atkeliaujantys siuntiniai, saugomas iš pabėgusių VDR piliečių konfiskuotas turtas. 302 ha pirkimo kaina galėjo siekti apie 41 mln. eurų. Anksčiau į šią teritoriją žvalgėsi BMW kompanija, tačiau vėliau pasirinko Saksoniją.

"Tesla Gigafactory 4". Scanpix nuotr.

Įspūdinga sparta

Atrodo, dar neseniai aikčiota stebint, kaip koronoviruso spaudžiami kinai Uhane it iš kaladėlių subūrė milžinišką ligoninės kompleksą. Bemaž tokia pat sparta savąją milžinę stato ir E.Muskas, būsimosios gamyklos vizualizacija pirmiausiai pasidalijęs su 37 mln. savo sekėjų tviteryje.

Esminis statybų Uhane ir Berlyne skirtumas – pastatų paskirtis, juose talpinama įranga, nepalyginti didesni masteliai ir architektūra: juk ant gigantiškos gamyklos stogo kosmoso užkariautojas žada – ne, dar ne erdvėlaivių aikštelę, bet vis dėlto įspūdį paliekantį baseiną.

Kvapą gniaužia ne tik komplekso projektas, kuriam "Tesla" iškirto 92 ha pušyno. "Tesla" jį stato su tokia pat gigantiška rizika, neturėdama didelės dalies leidimų, žinodama, kad jų negavus vėl reikės atkurti pradinę būklę. Tačiau E.Muskui pasirodė būsią geriau taisyti reikalingus dokumentus ir tobulinti projektą.

Tie posovietinio mentaliteto atstovai, kuriuos sugundė piktdžiuga, esą milijardierius darbus spartina patepdamas puikųjį Vokietijos biurokratijos mechanizmą, panašu, turi nusivilti. Kai Brandenburgo žemė neišdavė atitinkamo leidimo, E.Musko komanda nuardė, ką buvo pastačiusi, pakeitė projektą ir dirbo iš naujo.

Statybos prasidėjo neturint leidimų tokiems svarbiems pastatams kaip kėbulų ir liejyklos cechai, kurių pamatų poliai turi būti suleidžiami labai giliai, rizikuojant pažeisti gėlojo vandens sluoksnį. Su vietos gyventojais, protestavusiais dėl kertamo pušyno, E.Muskas sutarė, kaip ir dera ekscentriškam verslo liūtui: mainais pasiūlė psodinti milijoną medžių.

Tokia sparta daro įspūdį ir Vokietijoje, kurios žiniasklaida lygina: BMW savo gamyklai Leipcige sugaišo ketverius metus ir tai buvo laikoma gana dideliu greičiu. E.Musko gigantiškas kūdikis statomas vos mažiau nei valanda kelio automobiliu iki Berlyno oro uosto, kuris turėjo būti baigtas dar prieš aštuonerius metus.

Pasirengę dirbti naktį

Vis dėlto gamykla – ne vien sienos. "Tesla" bus svarbiu žaidėju ir Vokietijos darbo rinkoje, kuriai, sukrėstai pandemijos, naujokas atsiranda labai laiku. Tad kokių darbuotojų reikia E.Muskui?

Pirmiausia – kaip ir visuose Vokietijoje įsikuriančiose JAV įmonėse – mokančių vokiečių ir anglų kalbas. Be to, dar ir galinčių kilstelėti kompaniją, siekiančią išmokyti pasaulį tvaraus mobilumo, į naują lygį.

Iš potencialių darbuotojų – pradedant pardavimo, teisės, logistiko, baigiant mechanikų – prašoma turėti savo viziją, norėti nuolat tobulėti, gebėti prisitaikyti prie besikeičiančių technologijų. Savaime suprantama, darbuotojams atsilyginama ir absoliučia lygybe: "Tesla" deklaruoja, kad jos visi darbuotojai turi lygius šansus, nepriklausomai nuo lyties, kilmės, religijos, amžiaus.

Pats "Tesla" bosas tikina: dirbant po 40 valandų per savaitę negalima pakeisti pasaulio, todėl jis pats dirbąs po 120.

Šiek tiek žemiškų reikalavimų – gamykloje bus dirbama trimis pamainomis, o inžinieriai turi būti pasirengę kylančias problemas spręsti ir savaitgaliais ar naktį.

Pats "Tesla" bosas tikina: dirbant po 40 valandų per savaitę negalima pakeisti pasaulio, todėl jis pats dirbąs po 120.

Tiesa, šiuo klausimu E.Muskui tenka laviruoti jau ne tarp vėluojančių statybos leidimų ir nelaukiančio darbų grafiko. Vokietijoje darbo santykius reglamentuojantys įstatymai rūpestingai saugo darbuotojus nuo – europiečių akimis – išnaudojimo, kuris ne toks jau retas Silicio slėnyje.

Nors JAV taip pat yra didelių profesinių sąjungų, bent jau automobilių pramonėje, kuriant gamyklą Austine, Teksase, E.Muskui faktiškai nereikia baimintis darbuotojų protestų. Kai JAV gamyklų darbuotojai ima skųstis dirbantys po 70–80 valandų per savaitę, praneša apie nuolat kviečiamas greitosios medicinos pagalbos brigadas, E.Muskas sutinka: tikrai yra daug lengvesnių būdų uždirbti pinigų nei "Tesloje". Tačiau, dirbant daugiau, galima greičiau pamatyti besikeičiantį pasaulį.

Vokietijos profesinės sąjungos sveikina amerikiečio kuriamas perspektyvias darbo vietas, tačiau, kaip sako profesinės sąjungos "IG Metall Ostbrandenburg" vadovas Holgeris Wachsmannas, sėkmingo verslo pavyzdžiai Vokietijoje neatsiejami nuo darbuotojų dalyvavimo valdant įmonę ir darbo tarybų. "Manome, kad "Tesla" gerbia Vokietijoje susiklosčiusią darbuotojo dalyvavimo valdant įmonę kultūrą", – žiniasklaida cituoja H.Wachsmanną.

Elonas Muskas. Scanpix nuotr.

Kultūrų skirtumai

Panašu, kad dviejų darbo kultūrų sugyvenimo abiem pusėms teks išmokti ir tai nebus lengva. H.Wachsmanno kolegos iš Reino-Pfalco žemės žino, ką tai reiškia. 2017 m. "Tesla" perėmė tenykštę automobilių pramonei skirtų elektronikos komponentų gamybos įmonę "Grohmann Engineering". Tuo metu joje dirbo apie 700 darbuotojų, pardavimo kaina, neoficialiais duomenimis, siekė 150 mln. dolerių.

Atėjus amerikiečiams, darbuotojai netrukus ėmė grasinti streiku, profsąjunga pareikalavo perimti šios srities kolektyvinę sutartį arba bent jau padidinti atlyginimą, kuris anuomet buvo 25–30 proc. mažesnis nei profesinių sąjungų išsiderėtas tarifas.

Vietos profsąjungos nerimavo dėl augančio netikrumo, jiems rūpėjo darbo vietos. Kompanijos įkūrėjas Klausas Grohmannas, kuris iš pradžių dar stovėjo prie naujosios "Tesla" antrinės įmonės vairo, po kelių mėnesių pasitraukė.

Nors buvo teigiama, kad kompanija aptarnaus senus klientus, tarp kurių – "Daimler", BMW, VW, užsakymai buvo masiškai atšaukiami, kad specialistai galėtų sutelkti dėmesį į E.Musko svajonių automobilį "Tesla 3". O pastarąjį anuomet persekiojo problemos: norėta, kad jis būtų patrauklus masinei elektromobilių rinkai ir duotų pelno. Tačiau gamybos nesėkmės ir produkcijos trūkumai trukdė pradėti masinę gamybą.

Taigi, tuomet pavadinimą jau pakeitusi "Tesla Grohmann Automation" turėjo daugiau iššūkių ir darbo, nei tikėtasi. Būta daugiau viršvalandžių, ypač užsienio komandiruotėse. Gamybos specialistai, norėdami pradėti eksploatuoti surinkimo linijos gaminius, turėjo nertis iš kailio.

Tiesa, kaip tuomet rašė Vokietijos verslo savaitraštis "Wirtschaftswoche", už papildomą darbą darbuotojams atlyginama: 25 proc. priemoką – pirmąsias dvi viršvalandžių valandas, už kiekvieną papildomą – 50 proc, o sekmadieniais ir valstybinėmis šventėmis – ir dvigubai daugiau. Tokiu būdu dirbti viršvalandžius gali būti patrauklu daugeliui darbuotojų. Nepaisant šių galimybių, Reino-Pfalco žemės Darbo ministerija pradėjo tyrimą, ar "Tesla" nepažeidžia darbuotojų darbo laiką reglamentuojančių taisyklių. Konfliktas neišspręstas iki šiol, tačiau įmonė nuo komentarų susilaiko.

Žinoma, nėra indikatorių, kad šįkart "Teslai" nesuseks geriau. E.Musko kompanija geba suderinti aukštus darbuotojams keliamus reikalavimus ir būti patraukli: juk net praktika E.Musko gamyklose laikoma gyvenimo šansu.

Potencialius darbuotojus gundo paties E.Musko kaip vizionieriaus įvaizdis, tokios prašmatnios smulkmenos, kaip minėtas baseinas ar nemokami šokių vakarėliai ant įmonės stogo. Visa tai tiesioginė žinia jauniems, šeimos neturintiems darbuotojams, kurių atlyginimas paprastai nėra didelis, kurie neturi šeimų, todėl turi geras sąlygas viršvalandžiams.

Žvelgia ir į Lenkiją?

Kitas labai svarbus faktorius, kuris kelia nerimą Vokietijoje, – naujosios gigantiškos gamyklos atstumas iki Lenkijos, kurioje esama daug gerai parengtų specialistų, dirbančių už mažesnį atlyginimą nei jų kolegos iš Vokietijos. Nors Brandenburgo žemės politikai tvirtino gavę amerikiečių pažadą sukurti mažiausiai 7 000 darbo vietų Brandenburgo žemės, dar 1 000 – Berlyno gyventojams, verslo aplinkoje kalbama, kad trečdalis iš 12 tūkst. planuojamų naujosios "Tesla" komandos narių gali būti užsieniečiai.

Su tuo susijęs nerimas, kad "Tesla" dempinguos darbo rinkos įkainius. Kita vertus, amerikiečiai negali būti labai šykštūs kvalifikuotiems darbuotojams, technikams ir inžinieriams, nes šie net ir be "Teslos" yra labai paklausūs darbo rinkoje.

Darbo sąlygoms didelės reikšmės turės ir tai, ar naujoji "Tesla" gamykla taps Vokietijos metalo darbdavių asociacijos nare. Kol kas į šį klausimą dar nėra atsakyta. Juolab kad "Tesla" savo kolektyvą motyvuoja ne vien klasikiniu būdu: kai darbuotojai reikalauja daugiau pinigų, jiems pirmiausia pasiūloma kompanijos akcijų. Taip buvo jau "Grohmann" atveju. Ar šis pasiūlymas patrauklus? Priklauso nuo to, ar darbuotojui yra artimos E.Musko vizijos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Transit

Transit portretas
Ech,Lietuvai tokią gamyklą.prieš pora savaičių pralėkiau pro ją,statoma prie 10 kelio,Berlyno aplinkelio,nuo lenkų sienos tik 35km.Galėtų lietuviai bandyti darbintis,palyginus netoli,bet reikia kalbų mokėt ir toj srity kažką raukti.............
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių