- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) sąjungininkai pirmadienį pradės stengtis suburti darbingą parlamentinę daugumą, kad išgelbėtų jo antrąją kadenciją, per rinkimus jo aljansui praradus absoliučią daugumą dėl kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų pakilimo.
E. Macrono centro ir centro kairiųjų partijų koalicija „Kartu“ (Ensemble) per parlamento rinkimus užsitikrino daugiausiai mandatų, tačiau jai pritrūko kelių dešimčių vietų, kad išlaikytų pastaruosius penkerius metus turėtą absoliučią daugumą.
Dabar ji pradės ieškoti partnerių daugumai suformuoti, sudarydama susitarimus su kitomis dešiniosiomis partijomis, taip keldama pastaraisiais metais Prancūzijos politikoje neregėtą sumaištį.
44 metų E. Macronui dabar taip pat gresia pavojus, kad jo dėmesį išblaškys vidaus problemos, jam siekiant vaidinti svarbų vaidmenį stabdant Rusijos invaziją į Ukrainą ir Europos Sąjungoje.
Per rinkimus naujasis kairiųjų aljansas NUPES tapo pagrindine opozicija, o Marine Le Pen (Marin Le Pen) vadovaujami kraštutiniai dešinieji pasiekė geriausius įstatymų leidėjų rinkimų rezultatus per visą savo istoriją.
„Ši padėtis kelia pavojų mūsų šaliai, atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais tenka susidurti“, – sekmadienį per televiziją transliuotame pareiškime sakė ministrė pirmininkė Elizabeth Borne (Elizabet Born) ir pažadėjo: „Nuo rytojaus dirbsime, kad sukurtume veikiančią daugumą.“
Šie rezultatai smarkiai aptemdė E. Macrono pergalę balandžio mėnesį vykusiuose prezidento rinkimuose, kai jis nugalėjo kraštutinių dešiniųjų kandidatę ir tapo pirmuoju Prancūzijos prezidentu, perrinktu antrai kadencijai per daugiau nei du dešimtmečius.
„Tai lūžio taškas jo nenugalimumo įvaizdžiui“, - sakė politikos tyrimų instituto „Sciences Po“ analitikas Bruno Cautresas (Briuno Kotresas).
E. Macronas, kuris dar viešai nepakomentavo rezultatų, gali rinktis iš įvairių variantų: nuo siekio sudaryti naują koalicinį aljansą, ad hoc susitarimais pagrįsto teisės aktų priėmimo iki net naujų rinkimų sušaukimo.
Dienraštis „Le Monde“ savo interneto svetainėje paskelbė antraštę „Macronui gresia politinis paralyžius“, o dešinysis dienraštis „Le Figaro“ teigė, kad rezultatai kelia „negyvo naujo mandato“ grėsmę.
Kairiosios pakraipos „Liberation“ pirmadienio numeryje teigiama, kad šie rezultatai reiškia E. Macrono valdymo būdo „nuopuolį“.
Rinkėjų aktyvumas buvo nedidelis: Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, prie balsadėžių nepasirodė 53,77 proc. rinkėjų.
„Nesėkmė“ E. Macronui
Naujoji kairiųjų koalicija NUPES, vadovaujama 70-mečio kraštutinių kairiųjų pažiūrų Jeano-Luco Melenchono (Žano Liuko Melanšono), gavo 135 vietas, rodo naujienų agentūros AFP skaičiavimai, atlikti remiantis Vidaus reikalų ministerijos paskelbtais rezultatais.
Gegužę susikūrusi koalicija vienija socialistus, kraštutinius kairiuosius, komunistus ir žaliuosius.
J.-L. Melenchonas sekmadienio rezultatus pavadino „visų pirma rinkimų nesėkme“ E. Macronui.
„Prezidento partija patyrė visišką pralaimėjimą ir parlamente nebus daugumos“, – sakė jis savo džiūgaujantiems šalininkams Paryžiuje.
Parlamento narys iš J.-L. Melenchono kraštutinių kairiųjų judėjimo „La France Insoumise“ („Nenugalėtoji Prancūzija“, LFI) Alexis Corbiere (Aleksi Korbjė) sakė, kad šis rezultatas reiškia, jog E. Macrono planas padidinti pensinį amžių iki 65 metų buvo „paskandintas“.
Kraštutinių dešiniųjų lyderės M. Le Pen partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) į naująjį parlamentą deleguos 89 parlamento narius. Ji tapo didžiausia dešiniąja jėga parlamente, aplenkusi tradicinius dešiniuosius Respublikonus (LR).
M. Le Pen pasidžiaugė istoriniu savo partijos rezultatu ir teigė, kad naujos sudėties Nacionaliniame Susirinkime ji turės „kol kas“ daugiausiai deputatų.
E. Macronas tikėjosi savo antrąją kadenciją pažymėti plataus užmojo mokesčių mažinimo, gerovės reformos ir pensinio amžiaus ilginimo programa. Viso to likimas dabar kelia abejonių.
„Tai apsunkins reformas... Bus daug sunkiau valdyti“, – sakė Paryžiaus Panteono-Sorbonos universiteto teisės profesorius Dominique'as Rousseau (Dominikas Ruso).
Prireiks „daug vaizduotės“
Dabar Prancūzijoje gali kilti politinė aklavietė, prezidentui siekiant užmegzti ryšius su naujomis partijomis.
Labiausiai tikėtinas variantas būtų aljansas su LR, tradicine Prancūzijos dešiniųjų partija, turėsiančia 61 parlamento narį.
Tačiau LR pirmininkas Christianas Jacobas (Kristianas Žakobas) leido suprasti, kad partnerystės nepavyks lengvai pasiekti, sakydamas, kad jo partija ketina „likti opozicijoje“.
Vis dėlto kiti dešiniųjų balsai atrodė atviresni – buvęs Respublikonų partijos lyderis ir eksministras Jeanas-Francois Cope (Žanas Fransua Kopė) teigė, kad „vyriausybės paktas tarp E. Macrono ir LR yra gyvybiškai svarbus kovojant su kraštutiniųjų iškilimu“.
Ekonomikos ministras Bruno Le Maire'as (Briuno Le Meras) neigė, kad Prancūzija taps nevaldoma, tačiau pripažino, kad „precedento neturinčioje situacijoje“ valdančiajai partijai prireiks „daug vaizduotės“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Lavrovas: Šveicarija – atvirai priešiška šalis
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Šveicarija negali surengti taikos konferencijos dėl karo Ukrainoje, nes ji iš neutralios valstybės virto „atvirai priešiška“. ...
-
V. Zelenskis NATO: Ukrainai reikia mažiausiai septynių sistemų „Patriot“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šaliai reikia mažiausiai septynių oro gynybos sistemų „Patriot“, ir paragino NATO vadovus paskubinti ginkluotės tiekimą sunkumų patiriančioms ukrainieči...
-
J. Bidenas sukėlė nuostabą pasakęs, kad jo dėdės kūną galbūt suvalgė kanibalai10
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sukėlė nuostabą, užsiminęs kad Naujosios Gvinėjos saloje kanibalai galėjo suvalgyti jo dėdės kūną, kai Antrojo pasaulinio karo metu buvo numuštas lėktuvas, kuriuo jis skrido. ...
-
Kinija sako sukūrusi naują karinį kibernetinį korpusą1
Kinija penktadienį paskelbė, kad sukūrė naują karinį kibernetinį korpusą, sakydama, kad tai sustiprins Pekino gebėjimą „kovoti ir laimėti“ karus. ...
-
J. Stoltenbergas: NATO šalys sutinka atsiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų
NATO šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. ...
-
„Eurovizija“ sulaukė daugiau kaltinimų: paaiškino sprendimo priežastis6
Internete pasipylė kritika Eurovizijos organizatoriams, mat jie leidžia Izraelio atstovei Eden Golan dalyvauti dainų konkurse, esant tokiai politinei situacijai. Tiesa, tiesioginį nepasitenkinimą iš žmonių gavo ir pati atlikėja – už dalyv...
-
Balandžio orų išdaigos: sniegas – nauja realybė?3
Lietuvai kitą savaitę sinoptikai prognozuoja šlapdribą, o kai kur ir sniegą, o štai Balkanų gyventojai jau išsitraukė žiemines striukes. Kai kur orai pasikeitė drastiškai – per vieną parą temperatūra nukrito nuo bev...
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose6
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją4
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...