- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) trečiadienį pareiškė, kad yra pasirengęs susitaikyti su nepopuliarumu dėl prieštaringai vertinamos pensijų reformos, šalyje išprovokavusios pasipiktinimo bangą.
„Turėdamas rinktis tarp nuomonių apklausų trumpuoju laikotarpiu ir bendro šalies intereso, aš renkuosi bendrą šalies interesą“, – per televiziją duotame interviu sakė E. Macronas.
„Jei šiandien tenka susitaikyti su nepopuliarumu, aš su tuo susitaikysiu“, – pridūrė jis, pripažindamas, kad jam nepavyko įtikinti šalies gyventojų dėl reformos būtinybės.
Sekmadienį atlikta apklausa parodė, kad E. Macroną palankiai vertina tik 28 proc. apklaustųjų. Tai žemiausias jo reitingas nuo „Geltonųjų liemenių“ – antivyriausybinių protestų judėjimo – įkarščio 2018–2019 metais.
Šalies premjerė Elisabeth Borne (Elizabet Born), vykdydama prezidento nurodymus, praėjusį ketvirtadienį pasinaudojo konstitucijos straipsniu, pagal kurį ginčytina reforma priimta be parlamento balsavimo.
Pirmadienį jos vyriausybė vos atlaikė balsavimą dėl nepasitikėjimo, tačiau neramumai virto didžiausia E. Macrono, pirmą kartą išrinkto 2017-aisiais su pažadais radikaliai reformuoti Prancūziją, antrosios kadencijos vidaus krize.
Ketvirtadienį planuojama dar viena nacionalinių streikų ir protestų prieš pensijų pakeitimus, ypač prieš minimalaus pensinio amžiaus pailginimą nuo 62 iki 64 metų, diena.
Dėl streikuojančių darbuotojų Paryžiaus gatvėse ir toliau kaupiasi šiukšlės.
Išaugusi įtampa taip pat sukėlė abejonių dėl Prancūzijos gebėjimo šiuo metu priimti Jungtinės Karalystės karalių Charlesą III (Karolį III), jam sekmadienį rengiantis atvykti su pirmuoju per savo valdymo laikotarpį valstybiniu vizitu.
E. Macronas tvirtino, kad prieštaringai vertinama vyriausybės pensijų reforma būtina, nepaisant visoje šalyje vykstančių protestų.
Nors šalies konstitucinis teismas dar turi tarti paskutinį žodį, šalies vadovo teigimu, reforma turi įsigalioti iki metų pabaigos.
„Kuo ilgiau lauksime, tuo labiau jis (deficitas) didės. Ši reforma yra būtina, ji manęs nedžiugina. Būčiau norėjęs jos išvengti“, – pridūrė jis.
Išlaikė pasitikėjimą
Radikalios pozicijos besilaikančios profsąjungos CGT vadovas Philippe'as Martinezas (Filipas Martinesas) teigė, kad E. Macrono komentarai tūkstančiams protestuojančių žmonių parodė nepagarbą.
Antradienį vakare Paryžiaus centre įvyko nauji protestuotojų ir saugumo pajėgų susirėmimai, per kuriuos pasikartojo pastarosiomis dienomis vykusios scenos, kai šimtai žmonių buvo suimti, o policija apkaltinta žiauriu elgesiu.
Per naujausius susirėmimus aplink Paryžiaus Respublikos aikštę per naktį buvo suimti 46 žmonės, o policija ašarinėmis dujomis vaikė protestuotojus ir kituose miestuose, įskaitant Reną ir Nantą.
Tęsiasi naftos perdirbimo gamyklų blokados, todėl gali labai trūkti degalų. Antradienį, valdžios institucijoms siekus priversti naftos perdirbimo įmonių darbuotojus grįžti į darbą, susirėmimai įvyko netoli Marselio esančiame Pajūrio Foso mieste.
Prieš nutraukdamas tylą E. Macronas didžiąją antradienio dalį praleido kalbėdamasis su ministrais, patarėjais ir kitais svarbiais politikos veikėjais apie tolesnius veiksmus ir atmetė bet kokius radikalius žingsnius, pavyzdžiui, pirmalaikių rinkimų ar referendumo šaukimą.
Tačiau antradienį vykusiame susitikime jis įspėjo protestuotojus.
„Minia, kad ir kokią formą ji įgytų, neturi jokio teisėtumo prieš žmones, kurie išreiškia savo nuomonę per savo išrinktus atstovus [parlamente]“, – sakė Prancūzijos lyderis.
E. Borne pasinaudojo konstitucijos 49 straipsnio 3 dalimi po to, kai paaiškėjo, kad Nacionalinėje Asamblėjoje reformai nepavyktų gauti daugumos palaikymo.
Tai pasekmė to, kad E. Macrono valdančioji partija per 2022-ųjų parlamento rinkimus prarado bendrą daugumą.
Atmesdamas raginimus atleisti premjerę, E. Macronas interviu sakė, kad E. Borne išlaikė jo pasitikėjimą, bet dabar turėtų parengti programą, kuri „akivaizdžiau pakeistų mūsų tautiečių padėtį“.
Kaltinimai dėl perteklinio jėgos naudojimo
Savo ruožtu teisininkai, teisėjai ir kai kurie politikai kaltino policijos pareigūnus savavališkais areštais siekiant nuslopinti protestus.
Kaip įrodymą jie pateikė faktą, kad dauguma sulaikytų demonstrantų buvo paleisti po kelių valandų, nepateikus jiems jokių kaltinimų.
Paryžiaus policijos viršininkas Laurent'as Nunezas (Loranas Nunjesas) atmetė šiuos kaltinimus.
„Nėra jokių nepagrįstų areštų“, – sakė jis televizijai BFM.
Tuo metu teisių gynimo grupė „Amnesty International“ išreiškė susirūpinimą „dėl plačiai paplitusio perteklinės jėgos naudojimo ir savavališkų areštų, apie kuriuos pranešė kelios žiniasklaidos priemonės“.
Žaliųjų partijos lyderė Sandrine Rousseau (Sandren Ruso) teigė, kad būsimas karaliaus Charleso III vizitas turėtų būti atšauktas.
Pasak jos, sunku patikėti, kad žmonėms protestuojant gatvėse prezidentas vakarieniaus su monarchu Versalio rūmuose prie Paryžiaus.
Interviu laikraščiui „Le Figaro“ įtakingas buvęs šalies premjeras Edouard'as Philippe'as (Eduaras Filipas) patarė E. Macronui išplėsti savo politinę bazę sudarant koaliciją, į kurią įeitų tradicinės dešinės ir kairės opozicijos atstovai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prancūzijoje atšaukta tūkstančiai skrydžių dėl šalies skrydžių dispečerių streiko
Prancūzijos ir kituose Europos oro uostuose ketvirtadienį buvo atšaukta tūkstančiai skrydžių dėl pagrindinės prancūzų skrydžių dispečerių profesinės sąjungos streiko reikalaujant didesnio darbo užmokesčio. ...
-
A. Lukašenka: tai bus apokalipsė
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pabrėžė naikinančio branduolinio karo pavojų, jei Vakarai didins spaudimą Rusijai dėl Ukrainos. ...
-
Lenkija teigia iki šiol suteikusi Ukrainai karinės pagalbos už 8,4 mlrd. eurų
Lenkija, vyriausybės duomenimis, per pirmuosius dvejus metus nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kaimyninei šaliai suteikė karinės paramos už 8,4 mlrd. eurų. ...
-
Vokietijos parlamentas nusprendė birželio 15 dieną paskelbti Veteranų diena
Vokietijos parlamentas balsavo už tai, kad birželio 15 dieną kasmet būtų minima nacionalinė Veteranų diena, o didžioji dauguma įstatymų leidėjų šiam pasiūlymui pritarė. ...
-
R. Sikorskis ukrainietiškai patikino Kremlių, kad Lvivas priklauso Ukrainai
Lenkija neturi jokių teritorinių pretenzijų Ukrainai, nors Rusijos propaganda teigia priešingai, kad sukiršintų dvi tautas. Bet Kremliui nepavyks to padaryti. ...
-
Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos šeima apie ją negirdėjo daugiau kaip 400 dienų
Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos Maryjos Kalesnikavos šeima trečiadienį, per aktyvistės 42-ąjį gimtadienį, pranešė, kad praėjo jau 434 dienos, kai jos artimieji negavo jokios žinios apie ją. ...
-
Derybos su Rusija dėl Krymo – neįmanomos
Negali būti jokių derybų su Rusija dėl Krymo, todėl Ukraina tęsia darbą Krymo platformoje, kad laikinosios pusiasalio okupacijos klausimas nedingtų iš tarptautinės bendruomenės radaro, savo išskirtiniuose komentaruose naujienų agentūr...
-
Rusija taikysis į potencialius NATO branduolinius ginklus Lenkijoje
Jei Lenkijoje bus dislokuoti NATO branduoliniai ginklai, jie taps svarbiausiais Rusijos taikiniais, sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas. ...
-
Pranešama, kad Izraelio puolimas Rafoje prasidės nuo civilių evakuacijos
Gręsianti Izraelio karinė operacija paskutinėje likusioje „Hamas“ tvirtovėje Gazoje – Rafos mieste prasidės nuo civilių evakuacijos, kuri gali užtrukti iki penkių savaičių, ketvirtadienį pranešė Izraelio radijo stotis &bdqu...
-
R. Sikorskis: Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu5
Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu. ...