E. Macronas per pokalbį su V. Putinu išreiškė „didžiulį susirūpinimą“ dėl Mariupolio

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį per daugiau nei valandą trukusį pokalbį su Rusijos kolega Vladimiru Putinu išreiškė „didžiulį susirūpinimą“ dėl Ukrainos Mariupolio likimo ir paragino „nutraukti apgultį bei užtikrinti humanitarinę prieigą“ prie miesto.

E. Macronas vaidina svarbų vaidmenį bandydamas numalšinti krizę ir deda diplomatines pastangas: nuo karo pradžios su V. Putinu asmeniškai arba telefonu jis kalbėjosi keliolika kartų.

Per naujausią pokalbį, kuris truko valandą ir 10 minučių, E. Macronas išreiškė „didžiulį susirūpinimą“ dėl Mariupolio – pietinio uostamiesčio, kuris pastarosiomis dienomis buvo intensyviai bombarduojamas, – likimo.

E. Macrono biuras teigė, kad prezidentas paragino V. Putiną „nutraukti apgultį ir užtikrinti humanitarinę prieigą“ prie miesto bei imtis „konkrečių ir patikrinamų priemonių“ gyventojų saugumui užtikrinti.

E. Macronas taip pat „dar kartą pareikalavo nedelsiant laikytis paliaubų“ Ukrainoje, pranešė Eliziejaus rūmai.

Tuo metu Kremlius pranešė, kad kalbėdamas su E. Macronu V. Putinas apkaltino Kyjivą dėl „karo nusikaltimų“ ir tvirtino, jog Maskva daro „viską, kas įmanoma“, kad išvengtų civilių žūčių Ukrainoje.

„Buvo atkreiptas dėmesys į daugybę karo nusikaltimų, kuriuos kasdien vykdo Ukrainos saugumo pajėgos“, – sakė Kremlius apie pokalbį.

„Ypač masinės raketų ir artilerijos atakos prieš Donbaso miestus“, – pridūrė Kremlius, turėdamas omenyje Ukrainos rytinį regioną, kurių dalį kontroliuoja promaskvietiški separatistai.

V. Putinas sakė E. Macronui, kad Rusijos kariuomenė „daro viską, kas įmanoma, kad apsaugotų taikių civilių gyventojų gyvybes, be kita ko, organizuodama humanitarinius koridorius jų saugiai evakuacijai“, tvirtino Kremlius.

Kalbėdamiesi telefonu lyderiai taip pat aptarė tebesitęsiančias Maskvos ir Kyjivo derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Pokalbis buvo surengtas „Prancūzijos iniciatyva“, sakoma Kremliaus pranešime.

Invazija pareikalavo jau šimtų gyvybių, privertė namus palikti daugiau kaip 3 mln. žmonių ir išprovokavo kaltinimus karo nusikaltimais.

Karo zonoje Ukraina kaltina Rusiją beatodairiškais aviacijos, artilerijos ir raketų bombardavimais.

Rusija teigia nesitaikanti į civilines teritorijas Ukrainoje, nors paviešinta nemažai įrodymų, kad realybė yra kitokia.

Trečiadienio vakarą Rusijos pajėgos bombardavo Mariupolio teatrą. Tuo metu po teatru esančioje slėptuvėje buvo daug žmonių.

Iš ten pavyko išgelbėti 130 žmonių, tačiau dar „šimtai“ tebėra įstrigę slėptuvėje po griuvėsiais, penktadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Šis strategiškai svarbus Azovo jūros uostamiestis jau daug dienų intensyviai apšaudomas ir bombarduojamas; jo nebepasiekia maistas ir kitos gyvybiškai svarbios atsargos.

Iš Mariupolio įmanoma išvykti tik privačiais automobiliais. Pasak pareigūnų, per pastarąsias dienas jų iš miesto išvažiavo apie 6 500.

Daugeliui ištrūkti nepavyksta, nes bombarduojamame mieste gyventojus sunku informuoti apie evakuacijos pastangas.

Ukraina skelbia, kad Mariupolyje iki šiol žuvo daugiau kaip 2 000 žmonių.

 


Šiame straipsnyje: karas UkrainojeEmmanuelis MacronasVladimiras PutinasRusija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių