Kongresas suteikė prezidentui įgaliojimus rengti karą prieš Iraką

Reuters-BNS. Jungtinių Valstijų prezidentas Džordžas V.Bušas, kuriam JAV Atstovų rūmai ir Senatas leido surengti karinę operaciją prieš Iraką, dabar visą savo dėmesį nukreips į Jungtines Tautas (JT).

Tiek respublikonų vadovaujami Atstovų rūmai, tiek demokratų vadovaujamas Senatas didele persvara pritarė rezoliucijai, kuria Amerikos prezidentas siekė sustiprinti savo spaudimą, jog JT Saugumo Taryba pagrasintų imtis jėgos, jeigu Irako prezidentas Sadamas Huseinas savo noru nesutiktų atsisakyti cheminių, biologinių bei branduolinių ginklų.

Labai aiški nuomonė

“Kongresas labai aiškiai išsakė savo nuomonę tarptautinei bendrijai ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai”, - sakoma Dž.V.Bušo pareiškime, paskelbtame po vakar įvykusio balsavimo Senate.

“Sadamas Huseinas ir jo už įstatymų ribų esantis režimas kelia didelę grėsmę regionui, visam pasauliui bei Jungtinėms Valstijoms. Todėl negalime nieko nedaryti, atėjo laikas veikti”, - teigė Amerikos prezidentas.

Atstovų rūmai ketvirtadienį po trijų dienų svarstymų patvirtino rezoliuciją 296 balsais “už”. Prieš balsavo 133 atstovai.

Po didelio Baltųjų rūmų spaudimo, kurie pageidavo tvirtos paramos šių abiejų Kongreso partijų, kad sustiprintų savo pozicijas konfrontacijoje su Iraku, demokratų vadovaujamas Senatas 77 balsais prieš 23 priėmė rezoliuciją dėl karo įgaliojimų.

Savaitę trukusias diskusijas užbaigęs balsavimas Senate buvo surengtas, kai įstatymų leidėjai išsakė savo nuomones dėl motyvų, kodėl jie vienaip ar kitaip balsuos už dokumentą, galintį atvesti prie karo.

Senato daugumos vadovas, Pietų Dakotos senatorius demokratas Tomas Dešlas padėjo Dž.V.Bušui gauti reikšmingą paramą, pareiškęs, jog, nepaisydamas ankstesnių abejonių, balsuos už rezoliuciją.

Skilimas tarp demokratų

Demokratų nuomonės aiškiai išsiskyrė: 29 jų atstovai rezoliuciją parėmė, o 21 balsavo “prieš”. Dokumentui nepritarė ir Rod Ailendo senatorius respublikonas Linkolnas Čafis bei jokiai partijai nepriklausantis Vermonto senatorius Džeimsas Džefordsas.

“Mano nuomonę nulėmė įsitikinimas, jog vieningas Kongresas padėtų prezidentui suvienyti ir pasaulį. O suvieniję pasaulį, galėtume padidinti pasaulio galimybes sėkmingai išspręsti šį klausimą, taip pat sumažinti Amerikai gresiantį pavojų”, - teigė T.Dešlas.

Senato užsienio reikalų komiteto pirmininkas, Delavaro senatorius demokratas Džozefas Baidenas, iš pradžių kritikavęs rezoliuciją dėl karo įgaliojimų dėl jos abstraktumo, pareiškė, jog nutarė už ją balsuoti, “nes turėtume paremti pastangas priversti Iraką įgyvendinti jo įsipareigojimus Jungtinėms Tautoms”.

Pasak Dž.Baideno, “tvirta Kongreso parama taip pat didina galimybes susitarti dėl naujos griežtos JT rezoliucijos dėl ginklų inspekcijų, o tai, savo ruožtu, sumažina karo tikimybę”.

Tačiau kai kurie demokratai tvirtino, jog dokumentas sukuria pavojingą precedentą vienašališkiems prevenciniams smūgiams, kad Dž.V.Bušui nepavyko įrodyti, jog Irakas kelia rimtą ir neišvengiamą grėsmę ir kad Irakas pakenks pastangoms sužlugdyti teroristų grupuotes, kurios tikriausiai kelia dar didesnę grėsmę.

Irakas pažadėjo atsisakyti masinio naikinimo ginklų po Persijos įlankos karo 1990 metais, tačiau JAV administracija kaltina Sadamą Huseiną, jog šis kuria šiuos ginklus ir ignoruoja JT Saugumo Tarybos rezoliucijas. Irakas tokius kaltinimus griežtai neigia.

Derybos Saugumo Taryboje

Nors Irakas sutiko vėl įsileisti ginklų inspektorius po ketverių metų pertraukos, 15 narių JT Saugumo Taryboje nesibaigia diskusijos, kokie turėtų būti inspektorių įgaliojimai.

Dž.V.Bušas reikalauja, kad Saugumo Taryba parodytų ryžtą panaudoti jėgą, jei Bagdadas nebendradarbiautų su inspektoriais. Dabar jis jau užsitikrino Kongreso paramą, jog Vašingtonas vadovautų puolimui, jei Jungtinės Tautos nenorės to daryti.

Kitą savaitę Saugumo Taryboje turėtų vykti viešos diskusijos dėl Irako, ir po jų galbūt bus patvirtinta nauja rezoliucija dėl galimų karinių veiksmų.

Viešas susitikimas, kuriame valstybių, priklausančių Saugumo Tarybai, ambasadoriai galės pasisakyti prieš vienašališką Amerikos smūgį ir pareikšti, kad iš pradžių būtų suteikta galimybė ginklų inspektoriams atlikti jų darbą, yra naudingas Prancūzijai, kuri kone griežčiausiai kritikuoja JAV parengtą rezoliucijos projektą, neoficialiai pateiktą Tarybos nariams.

JAV projekte ginklų inspektoriams suteikiamos platesnės galios tikrinti, be to, jei Irakas pažeistų šios rezoliucijos nuostatas, bet kuriai JT narei, be tolesnių konsultacijų Taryboje, suteikiama galimybė smogti karinį smūgį.

Prancūzija pageidauja, kad būtų priimtos dvi rezoliucijos. Tam su įvairiomis išlygomis pritaria Rusija bei Kinija. Pirmojoje būtų sakoma, kad, jei ginklų inspektoriai praneš “apie bet kokį rimtą Irako įsipareigojimų pažeidimą”, Taryba skubiai susirinks “svarstyti priemonių įtvirtinti visišką paklusnumą įsipareigojimams”. Jei tam bus būtini kariniai veiksmai, jie bus įtvirtinti atskira rezoliucija.