Didžiulis jaunų žmonių skaičius skurdžiose šalyse kelia grėsmę pasauliui

Kai Europoje ir Rytų Azijoje gimstamumas kritiškai mažėja, o visuomenė sensta, kitos pasaulio dalys – Artimieji Rytai, Afrika, Pietų Azija – išgyvena jauno amžiaus gyventojų augimą, kurio statistika stulbinanti. Pavyzdžiui, daugiau nei pusė Egipto darbo jėgos yra asmenys, jaunesni nei 30 metų, o pusė Nigerijos gyventojų, kurių yra daugiau nei 160 mln., yra 15–34 metų amžiaus. Afganistane, Angoloje, Čade, Somalyje, Ugandoje daugiau nei du trečdaliai gyventojų – jaunesni nei 25 metai.

Nuo to, kaip sėkmingai šie jaunuoliai prisitaikys prie suaugusiųjų pasaulio, priklauso, ar šalis, kurioje jie gyvena, suklestės, ar žlugs. Už prisitaikymo sąlygas labiausiai atsakingos tokių šalių vyriausybės, nuo kurių sprendimų priklausys jaunimo ekonominė, socialinė ir politinė integracija. Dabartinis jaunimas iki 30 metų yra šaknys, iš kurių išaugs ateities socialinės nuostatos. Pasak sociologų, auganti jaunoji karta ateityje turės dar didesnę galią daryti įtaką politiniams sprendimams. Moterų padėtis visuomenėje taip pat nulems, ar ekstremizmas šalyje taps norma, ar bus pasmerktas.

Pažvelkime į Indiją. Joje gyvena daugiau vaikų, nei bet kurioje kitoje šalyje per visą žmonijos istoriją. Visoje Indijoje yra daugiau nei 300 mln. žmonių, kuriems mažiau nei 15 metų. Jei visi Indijos vaikai iki 15 metų būtų šalis, tai būtų ketvirta didžiausia pasaulio valstybė.

Iki 2030 m. kasmet vienam milijonui jaunuolių sukaks 18 metų ir jiems reikės vietų tiek švietimo, tiek darbo įstaigose. Tačiau jau dabar įvairūs darbai pramonėje tampa vis labiau automatizuoti, daugelį žmonių atliekamų funkcijų keičia robotai.

Knygos „Karmos pabaiga: Indijos jaunimo viltis ir įniršis“ autorė Somini Sengupta spėja, kad, jeigu Indija spės pasiruošti šiai situacijai, dabartiniai penkiolikmečiai ir jaunesni asmenys bus sveikos ir klestinčios ekonomikos kūrėjai. Jei ne, didžiausiai pasaulio demokratijai kils pavojus dėl ilgalaikio nestabilumo. Indija nėra vienintelė valstybė, kuriai numatoma tokia ateities perspektyva. Visos Afrikos šalys ir Artimieji Rytai yra panašioje situacijoje.

Ekspertams nerimą kelia tai, kaip susiklostys tokių strategiškai svarbių, tačiau politiškai nepastovių valstybių, kaip Pakistanas ir Irakas, ateitis. Kyla klausimai, ar šių šalių augantis, vis labiau išsilavinęs, technologijas įvaldęs, bet nuolatinius smurto reiškinius aplink save stebintis ir patiriantis jaunimas suaugęs sieks į pasaulio bendruomenę įsijungti taikiai ir vaisingai. O gal tęs ar net pradės naujas kovas su kaimyninėmis valstybėmis, toliau eksportuos smurtą į kitas šalis.

Sociologai teigia, kad dėl spartaus jaunų žmonių skaičiaus augimo vyriausybės turi ne tik apmąstyti, kaip sukurti pakankamai darbo vietų ir švietimo sistemą, bet ir sudaryti sąlygas tam, kad jauni žmonės gimtojoje šalyje jaustųsi laisvi saviraiškai. Vis dėlto, nedarbas gali nulemti labai radikalias tendencijas. Jau dabar Irake, Jordanijoje, Saudo Arabijoje jaunimo nedarbas siekia 30 proc. Ekspertai pastebi, kad bedarbiai jaunuoliai labiau linkę prisijungti prie ekstremistinių grupuočių, dažnai tai mato kaip vienintelį būdą išgyventi.

Deja, šalys, kuriose sparčiai auga jaunų žmonių skaičius, dažniausiai nėra turtingos ar stabilios. Tad sukurti darbo vietas ten nėra taip paprasta. Jeigu besivystančiose šalyse, kuriose sparčiai daugėja jaunų žmonių, situacija nesikeis, planuojami dar didesni migracijos srautai, kurie jau dabar verčia sunerimti.

Sociologai pastebi, kad mažai kas atkreipia dėmesį į šią tyliai augančią problemą, tačiau laiko pasiruošti jaunimo demografinio sprogimo kulminacijai lieka vis mažiau. Jaunimo bumas gali tapti šio amžiaus galimybe suklestėti pasauliui, bet taip pat tapti dar didesnio visuotinio susiskaldymo ir smurto priežastimi. Galimi ir abu variantai vienu metu. Tačiau sociologai neabejoja dėl vieno – pasaulyje auga karta, kurios sukelti pokyčiai pakeis pasaulio istorijos kryptį.