- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Danijos premjerę Mette Frederiksen (Metę Frederiksen) ir jos vadovaujamą centristinę koaliciją dėl siūlymo panaikinti vieną pavasario valstybinę šventę pasmerkė opozicija, profesinės sąjungos, šalies vyskupai ir daugelis eilinių jų pačių partijų narių.
Trijų partijų vyriausybė nori atsisakyti ketvirtą penktadienį po Velykų švenčiamos šventės, vadinamos Store Bededag arba Didžiosios maldos diena. Jie sako, kad sutaupyti pinigai bus panaudoti gynybos finansavimui didinti; oficialioje sąmatoje teigiama, kad tai sustiprintų struktūrinį valstybės balansą maždaug 3 mlrd. kronų (apie 404 mln. eurų) per metus.
Šiuo metu Danijos darbuotojai turi iki 11 valstybinių švenčių dienų; šis skaičius mažesnis tais metais, kai Kalėdos ir Naujieji metai sutampa su savaitgaliais. Antradienį parlamentui buvo pateiktas įstatymo projektas, kuriuo siūloma panaikinti Store Bededag šventę.
Socialdemokratų, centro dešiniųjų liberalų ir centro nuosaikiųjų vyriausybė dirba tik nuo gruodžio 15 dienos, o koalicija siekia NATO iškelto tikslo iki 2030 metų skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos reikmėms, iš dalies reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą.
Tačiau potencialus šventės, sukurtos daugiau nei prieš 300 metų danų vyskupui sujungus kelias nedideles šventes, panaikinimas sukėlė aštrią reakciją visoje Danijoje. Beveik 6 mln. gyventojų turinčioje šalyje daugiau nei 73 proc. gyventojų priklauso liuteronų bažnyčiai, nors reguliariai bažnyčią lanko mažiau nei 3 proc. žmonių.
Profesinės sąjungos, tradiciškai artimos M. Frederiksen socialdemokratams, paskelbė internetinę peticiją, kurią pasirašė daugiau kaip 405 000 žmonių, kad „pasiųstų aiškų signalą vyriausybei: reikia atsisakyti planų panaikinti Didžiosios maldos dieną“.
10 Danijos liuteronų vyskupų savo ruožtu kalbėjo apie „pažeistą pasitikėjimą“ ir teigė, kad su jais net nebuvo konsultuojamasi prieš šį žingsnį.
Danijos, kur politinis sutarimas yra įprastas dalykas, opozicija susivienijo ir pažėrė retos kritikos vyriausybei.
„Vyriausybė užkerta kelią likusiems“, – sakė Pia Olsen Dyhr (Pija Olsen Diuhr), kairiosios Socialistų liaudies partijos, kuri anksčiau buvo M. Frederiksen socialdemokratų sąjungininkė, lyderė.
Centro dešiniųjų Konservatorių partijos vadovas Sorenas Pape Poulsenas (Siorenas Papė Pulsenas) sakė, kad „man svarbu apsaugoti mūsų kultūrą, istoriją, vertybes ir gilias šaknis, kuriomis remiasi mūsų visuomenė“, ir pavadino planus panaikinti šventę klaida.
Kai kurie vyriausybės planui pritariantys darbdaviai nerimauja, kad jis bus iškeltas jų ir profesinių sąjungų derybose dėl darbo užmokesčio ir darbo sąlygų. Danijoje vyriausybė tradiciškai nesikiša į šiuos klausimus.
„Vyriausybė neturi teisės panaikinti valstybinių švenčių dienų ar laisvadienių, nepasitarę su mumis“, – sakė profesinės sąjungos. Jos iškėlė idėją surengti referendumą šiuo klausimu.
Valdantieji 179 vietų parlamente turi 89 mandatus, o juos remia keturi įstatymų leidėjai, atstovaujantys pusiau nepriklausomoms Danijos teritorijoms – Grenlandijai ir Farerų saloms.
Pirmasis įstatymo dėl šio pakeitimo svarstymas numatytas vasario 2 dieną. Trečiojo ir galutinio svarstymo data dar nepaskelbta. Jei įstatymas bus priimtas, Didžioji maldos diena nuo 2024 metų nebebus valstybinė šventė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai5
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais3
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti1
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...
-
O. Scholzas tikisi NATO šalyse rasti Ukrainai šešias „Patriot“ sistemas
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyji...
-
„Google“ atleido 28 darbuotojus, protestavusius dėl įmonės sutarties su Izraeliu
Po trikdančio sėdimojo protesto dėl „Google“ sutarties su Izraelio vyriausybe šis technologijų milžinas atleido 28 darbuotojus, ketvirtadienį pranešė „Google“ atstovas. ...
-
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V. Zelenskį5
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai. ...
-
NATO vadovas: Ukrainai skubiai reikalinga oro gynyba
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai ir būtinai reikia daugiau oro gynybos“. ...
-
JT vadovas perspėja: Viduriniai Rytai atsidūrė ant plataus regioninio konflikto slenksčio3
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį nupiešė niūrų padėties Viduriniuose Rytuose vaizdą, perspėdamas, kad dėl karo Gazos Ruože ir Irano išpuolio prieš Izraelį kyla...
-
E. Macronas penktadienį Paryžiuje surengs derybas su Libano premjeru ir kariuomenės vadu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį Paryžiuje susitiks su Libano ministru pirmininku Najibu Mikati (Nadžibu Mikačiu) ir kariuomenės vadu Josephu Aounu (Džozefu Aunu), skelbia prezidentūra. ...
-
Žurnalas „Time“ įtraukė J. Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą11
JAV žurnalas „Time“ įtraukė kalėjime mirusio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlę Juliją Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą ir paskelbė pirmą išsamų jos interviu, rašo rus...