- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Danija, 30 metų nedalyvavusi Europos Sąjungos bendroje gynybos politikoje, trečiadienį referendume triuškinama balsų dauguma nubalsavo atsisakyti tokios pozicijos po Rusijos invazijos į Ukrainą, rodo balsavusių žmonių apklausos.
Referendumas vyksta kaimyninėms Suomijai ir Švedijai pateikus istorines paraiškas įstoti į NATO, karui Ukrainoje verčiant Europos šalis persvarstyti savo saugumo politiką.
Balsavimo punktams užsidarius 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku dvi apklausos parodė, kad 66–69 proc. plebiscito dalyvių šioje tradiciškai euroskeptiškoje Skandinavijos šalyje pritarė prisijungimui prie ES bendrosios gynybos politikos..
Galutinių rezultatų laukiama apie 23 val. vietos (vidurnaktį Lietuvos) laiku.
„Visuomet, kai tik vyksta balsavimas, privalome balsuoti“, – sekmadienį per paskutinius televizinius referendumo kampanijos debatus ragino premjerė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen).
„Visa širdimi tikiu, kad turime balsuoti „taip“. Tokiu metu, kai turime kovoti už saugumą Europoje, mums reikia labiau vienytis su savo kaimynais“, – sakė ji.
Danija ES narė yra nuo 1973 metų, bet 1992-aisiais nesutiko perduoti daugiau galių Briuseliui, kai 50,7 proc. danų atmetė šiuolaikinę ES įteisinusią Mastrichto sutartį. Pastarajai buvo pritarta tik po metų, kai po derybų Kopenhagai buvo patvirtintos išimtys keturiose suvereniose srityse: dėl bendros valiutos euro, kurį Danija atmetė per referendumą 2000 metais, teisingumo ir policijos reikalų, gynybos ir ES pilietybės.
„Ukraina – pagrindinė priežastis“
Galimybė taikyti išimtį bendros gynybos politikos klausimais reiškia, kad ši Skandinavijos šalis, viena iš NATO steigėjų, nedalyvauja bloko užsienio politikoje, susijusioje su gynybos sritimi, taip pat nesiunčia savo pajėgų į ES karines misijas.
Analitinio centro „Europa“ duomenimis, per 29 metus Kopenhaga 235 kartus pasinaudojo jai suteikta galimybe.
Danų premjerė M. Frederiksen paskelbė apie referendumą praėjus vos dviem savaitėms po Rusijos invazijos į Ukrainą ir pasiekusi atitinkamą susitarimą su dauguma Folketingo (parlamento) partijų.
Ji taip pat pristatė planus iki 2033 metų padidinti išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP, kad jos atitiktų narystės NATO reikalavimus.
„Tai buvo didelė staigmena“, – sakė „Europa“ direktorė Lykke Friis (Liukė Fris).
„Daugelį pastarųjų metų niekas nė negalvojo, kad vyriausybė surengs nacionalinį referendumą dėl gynybos [politikos] išimties“, – sakė ji.
„Nėra abejonių, kad Ukraina – pagrindinė priežastis, paskatinusi surengti referendumą“, – pabrėžė analitinio centro vadovė.
Berlyno pareiškimas, kad Vokietija keičia dešimtmečius vykdytą gynybos politiką ir smarkiai didina savo karines išlaidas, taip pat padarė didelį poveikį Danijos sprendimui, nurodė L. Friis.
11-a iš 14-os Danijos partijų, turinčių daugiau kaip tris ketvirtadalius vietų parlamente, ragino rinkėjus balsuoti už išimties atsisakymą.
Tuo metu dvi ultradešiniosios euroskeptiškos partijos ir viena kraštutinių kairiųjų partija kvietė danus pasakyti „ne“.
Jos teigia, kad bendra Europos gynyba būtų palaikoma NATO sąskaita, o šis Vakarų karinis aljansas yra Danijos gynybos ramstis nuo pat jo įkūrimo 1949 metais.
2015 metų gruodį danai nubalsavo prieš glaudesnį bendradarbiavimą su Europos Sąjunga teisėtvarkos ir saugumo klausimais, baimindamiesi prarasti suverenitetą imigracijos srityje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ES institucija: „Meta“ neturėtų versti naudotojų mokėti už privatumą
Europos Sąjungos centrinė duomenų reguliavimo institucija EDAV trečiadienį pareiškė, kad tokių socialinių tinklų kaip „Facebook“ savininkė „Meta“ siūlydama prenumeratas be reklamų neturi versti naudotojų mokėti už ...
-
Estijos premjerė: jei Vakarai atrėmė smūgį Izraeliui, gali tai daryti ir Ukrainoje
Vakarų kariuomenės padėjo Izraeliui atremti didžiulę Irano raketų ir dronų ataką, tad kodėl to nedaryti ir Ukrainai, trečiadienį prieš Europos Sąjungos lyderių derybas sakė Estijos ministrė pirmininkė. ...
-
J. Bidenas sako, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija1
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija, nors paragino patrigubinti muitus plienui ir aliuminiui. ...
-
D. Trumpas Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu2
Donaldas Trumpas trečiadienį Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, naujienų agentūrą AFP informavo buvusio JAV prezidento perrinkimo kampanija. ...
-
M. Johnsonas: JAV Atstovų Rūmai dėl pagalbos Ukrainai ir Izraeliui balsuos šeštadienį
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas (Maikas Džonsonas) trečiadienį sakė, kad šeštadienį bus surengtas balsavimas dėl jo pasiūlymo atnaujinti ilgai blokuojamą JAV karinę pagalbą Ukrainai, taip pat – ...
-
NASA Marso sraigtasparnis „Ingenuity“ išsiuntė paskutinę žinutę į Žemę1
NASA Marso sraigtasparnis „Ingenuity“ perdavė paskutinę žinutę į Žemę ir dabar raudonosios planetos paviršiuje tarnaus kaip nejudantis duomenų rinkimo įrenginys, antradienį pranešė kosmoso agentūra. ...
-
Čekijos premjeras: apie 20 šalių kartu nupirks Ukrainai 500 tūkst. sviedinių
Maždaug 20 šalių skyrė pakankamai lėšų, kad Ukrainos kariuomenei pagal Čekijos iniciatyvą būtų nupirkta 500 tūkst. sviedinių. ...
-
Ukraina: bus parduoti keli šimtai paveikslų iš Medvedčuko kolekcijos11
Nacionalinė aktyvų paieškos ir valdymo agentūra (ARMA) ruošiasi parduoti 264 paveikslus, kurie priklausė buvusiam Ukrainoje uždraustos partijos „Opozicinė platforma – už gyvybę“ lyderiui Viktorui Medvedčukui. ...
-
EK vadovė: Europa turi prabusti dėl gynybos
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) trečiadienį pareiškė, kad Europa, susidūrusi su grėsmėmis, kurias kelia autoritarinių jėgų ašis nuo Maskvos iki Teherano, turi ryžtis kitam šuoliui į priekį ...
-
Buvusi V. Putino bendramokslė paskirta Rusijos Aukščiausiojo teismo pirmininke1
Buvusi Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendramokslė 70-metė Irina Podnosova buvo paskirta Rusijos Aukščiausiojo teismo pirmininke. ...