- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) siūlo laikinai apsaugoti milijoną imigrantų nuo deportacijos, jeigu Kongresas leis skirti finansavimą, kurio jis reikalauja sienos tarp Jungtinių Valstijų ir Meksikos statybai.
D. Trumpas pamėgino imtis iniciatyvos ir išspręsti ilgiausio šalies istorijoje dalies vyriausybės uždarymo problemą.
Savo kalboje, kuri iš Baltųjų Rūmų buvo transliuota per televiziją, jis dviejų kategorijų imigrantams pasiūlė apsaugą nuo deportacijos.
Tai būtų 700 tūkst. vadinamųjų svajotojų, Jungtinėse Valstijose neteisėtai įsikūrusių žmonių vaikų, taip pat 300 tūkst. kitų imigrantų, kurių apsaugos statusas netrukus baigs galioti, pareiškė D. Trumpas.
Pasak prezidento, šios nuolaidos „parodys pasitikėjimą ir gerą valią, kuri yra būtina siekiant pradėti tikrą imigracijos reformą“.
Mainais D. Trumpas pareikalavo 5,7 mlrd. JAV dolerių, kurių, anot jo, reikia sienos pasienyje su Meksika statybai.
Tačiau opozicijoje esantys demokratai ne kartą atsisakė pritarti tokio finansavimo skyrimui.
Dėl to prezidentas nepasirašė teisės aktų, kuriais skiriamas finansavimas įvairioms vyriausybės institucijoms, ir išprovokavo vyriausybės uždarymą.
JAV vadovas taip pat paragino skirti 800 mln. JAV dolerių „skubią humanitarinę pagalbą“ ir 805 mln. JAV dolerių narkotikų paieškos technologijai, kuri būtų įdiegta atvykimo į JAV punktuose.
„Noriu pasiūlyti išeitį iš šios aklavietės ir Kongresui suteikti galimybę išspręsti vyriausybės uždarymo problemą ir krizę prie pietinės sienos“, – pareiškė D. Trumpas.
JAV ir Meksikos sieną, kuri ištisus dešimtmečius traukia migrantus ir prieglobsčio ieškotojus ir kurią kerta narkotikų kontrabandos maršrutas, D. Trumpas vadina grėsme JAV nacionaliniam saugumui.
Demokratai, kurie tvirtina, kad D. Trumpas savo kova su nelegalia imigracija siekia pelnyti politinių taškų iš savo dešinės pakraipos elektorato, atmetė naujausią prezidento derybinį pasiūlymą, vos tik apie jį pranešė žiniasklaida, kuri apie tai sužinojo iš savo šaltinių.
„Jo pasiūlymas yra kratinys kelių anksčiau atmestų iniciatyvų, kurių kiekviena yra nepriimtina ir apskritai nėra panaši į geros valios pastangas sugrąžinti tikrumą į žmonių gyvenimus, – pareiškė Atstovų Rūmų pirmininkė ir demokratų opozicijos D. Trumpui veidas Nancy Pelosy (Nensė Pelouzi). – Jo neverta net pradėti svarstyti.“
O demokratų lyderis Senate Chuckas Schumeris (Čakas Šumeris) pažymėjo, kad D. Trumpas pats panaikino anksčiau egzistavusią imigrantų apsaugą, kurią dabar siūlo grąžinti.
„Siūlyti tam tikrą apsaugą mainais į sieną nėra kompromisas, tai labiau panašu į įkaitų ėmimą“, –parašė jis tviteryje.
Reikalai krypsta į asmeniškumus
Tuo tarpu respublikonų daugumos Senate lyderis Mitchas McConnellas (Mičas Makonelas) pagyrė D. Trumpo pasiūlymą, kurį pavadino „drąsiu sprendimu siekiant atnaujinti vyriausybės darbą, užtikrinti sienų apsaugą ir abi partijas pastūmėti link dabartinių imigracijos problemų sprendimo“. Jis pridūrė siūlysiantis rengti balsavimą dėl šio pasiūlymo.
D. Trumpo kalba yra naujausias ženklas, kad abi šalys galbūt lėtai artėja prie būdo ištrūkti iš aklavietės, kuri virto brutaliu politinės jėgos išmėginimu.
Dienraštis „The New York Times“ pranešė, jog demokratai prie savo ankstesnio pasiūlymo sienų apsaugai papildomai skirti 1,3 mlrd. JAV dolerių pridėjo daugiau nei milijardą dolerių, nors pasiūlyta suma vis dar yra gerokai mažesnė už D. Trumpo reikalaujamus 5,7 mlrd. JAV dolerių.
Kaip rašo leidinys, maždaug pusė demokratų siūlomo papildomo 1 mlrd. JAV dolerių būtų skirta infrastruktūros atvykimo į JAV punktuose gerinimui, o kita pusė būtų skirta sumokėti už darbą 75-iems naujiems imigracijos bylas nagrinėsiantiems teisėjams. Tačiau sienai nenumatyta nė cento.
Kiekvienai iš šalių laukiant, kol priešingoji šalis nusileis, maždaug 800 tūkst. federalinės valdžios darbuotojų, kurių institucijų darbas dėl finansavimo stokos yra sutrikęs, yra priversti laukti atlyginimo. Tarp tokių žmonių yra ir pakrantės apsaugos pareigūnų, FTB darbuotojų bei oro uostų apsaugininkų.
Visi jie nesumokėtus atlyginimus turėtų gauti tuomet, kai bus atnaujintas federalinės valdžios darbas. Tačiau kol kas daugelis jų sunkiai gali apmokėti sąskaitas ar net išmaitinti šeimas.
Dalies federalinių institucijų darbas buvo sustabdytas gruodžio 22 dieną ir šis vyriausybės darbo sustabdymas – o tai yra galingas Amerikos sistemai būdingas politinis ginklas – tęsiasi ilgiausiai šalies istorijoje.
Nors apklausos rodo, kad daugiau amerikiečių dėl to kaltina D. Trumpą ir respublikonus, o ne demokratus, abi šalys jaučia spaudimą ir žmonių pasipiktinimą.
O po to, kai N. Pelosi ir D. Trumpas apsikeitė itin asmeniškomis replikomis, imta kalbėti apie tai, kad reikalai Amerikos politinėje sistemoje jau priartėjo prie „vaikų žaidimų aikštelės lygio“.
N. Pelosi pasiūlė atsisakyti D. Trumpo metinio kreipimosi į Kongresą, nors tai yra laikoma viena pagrindinių prezidento kalbų, ir JAV prezidentas po to trumpam atėmė iš jos teisę pasinaudoti karinių oro pajėgų lėktuvu kelionei į Afganistaną. Visgi abi šalys kaip priežastį nurodė federalinės valdžios veiklos sustabdymą.
O šeštadienį D. Trumpas pareiškė, kad Atstovų Rūmų pirmininkę „visiškai kontroliuoja radikalūs kairieji“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Zelenskis NATO: Ukrainai reikia mažiausiai septynių sistemų „Patriot“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šaliai reikia mažiausiai septynių oro gynybos sistemų „Patriot“, ir paragino NATO vadovus paskubinti ginkluotės tiekimą sunkumų patiriančioms ukrainieči...
-
J. Bidenas sukėlė nuostabą pasakęs, kad jo dėdės kūną galbūt suvalgė kanibalai5
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sukėlė nuostabą, užsiminęs kad Naujosios Gvinėjos saloje kanibalai galėjo suvalgyti jo dėdės kūną, kai Antrojo pasaulinio karo metu buvo numuštas lėktuvas, kuriuo jis skrido. ...
-
Kinija sako sukūrusi naują karinį kibernetinį korpusą
Kinija penktadienį paskelbė, kad sukūrė naują karinį kibernetinį korpusą, sakydama, kad tai sustiprins Pekino gebėjimą „kovoti ir laimėti“ karus. ...
-
J. Stoltenbergas: NATO šalys sutinka atsiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų
NATO šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. ...
-
„Eurovizija“ sulaukė daugiau kaltinimų: paaiškino sprendimo priežastis5
Internete pasipylė kritika Eurovizijos organizatoriams, mat jie leidžia Izraelio atstovei Eden Golan dalyvauti dainų konkurse, esant tokiai politinei situacijai. Tiesa, tiesioginį nepasitenkinimą iš žmonių gavo ir pati atlikėja – už dalyv...
-
Balandžio orų išdaigos: sniegas – nauja realybė?1
Lietuvai kitą savaitę sinoptikai prognozuoja šlapdribą, o kai kur ir sniegą, o štai Balkanų gyventojai jau išsitraukė žiemines striukes. Kai kur orai pasikeitė drastiškai – per vieną parą temperatūra nukrito nuo bev...
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose5
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją4
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...
-
EK vadovė: V. Putinas atsigręžė į migraciją siekdamas destabilizuoti Suomiją6
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį sakė, kad Rusija savo hibridines atakas dabar orientuoja į kaimyninę Suomiją, pasitelkdama migrantus ir siekdama destabilizuoti šią šalį. ...