- Silvija Čibirienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Čilės prezidentas Sebastianas Pinera (Sebastianas Pinjera) sekmadienį pirmą kartą pasmerkė tai, ką pavadino policijos pažeidimais reaguojant į keturias savaites šalį purtančius smurtinius neramumus.
„Buvo naudojama per didelė jėga. Įvykdyta pažeidimų ir nusikaltimų, visų teisės nebuvo gerbiamos“, – pareiškė prezidentas, sakydamas kalbą šalies gyventojams.
Per mėnesį trunkančius neramumus Čilėje žuvo 22 žmonės, dar daugiau kaip 2 tūkst. buvo sužeisti.
Protestus išprovokavo visuomenės nepasitenkinimas esama padėtimi, ypač – mažais atlyginimais, didelėmis išlaidomis ugdymui ir sveikatos priežiūrai, taip pat didžiuliu atotrūkiu tarp turtingųjų ir skurstančiųjų šalyje, kur politiškai ir ekonomiškai dominuoja kelios senos, elitui priklausančios šeimos.
Neramumai, prasidėję spalio 18-ąją nuo protestų prieš planus pabranginti metropoliteno bilietus, greitai tapo nevaldomi ir peraugo į kasdienius demonstrantų susirėmimus su policija.
Jungtinės Tautos pasiuntė į Čilę specialiąją misiją tirti policijos veiksmų prieš demonstrantus ir įtariamų žmogaus teisių pažeidimų. Savo komandą atsiuntė ir žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“.
„Nebus jokio nebaudžiamumo – tiek už neįprastus smurtinius veiksmus, tiek už piktnaudžiavimą įgaliojimais ir jų viršijimą. Darysime tai, kas geriausia aukoms“, – sakė S. Pinera.
Tai yra rimčiausia krizė Čilėje nuo 1990 metų, kai šalis grįžo prie demokratijos.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad protestų judėjimą palaiko 75 proc. čiliečių.
„Čilė pasikeitė“
Per pastarąsias keturias savaites Čilė pasikeitė. Čiliečiai pasikeitė. Vyriausybė pasikeitė. Pasikeitėme mes visi.
S. Pinera gyrė praėjusią savaitę pasiektą susitarimą, pagal kurį Čilė parengs naują konstituciją, pakeisiančią dabartinę, likusią nuo Augusto Pinocheto (Augusto Pinočeto) 1973–1990 metų diktatūros laikų.
Daugelis Čilėje tamsią, represinę šalies praeitį menančios konstitucijos pakeitimą laiko būdu, kuris padėtų užbaigti krizę. Tai svarbus protestuotojų, visą mėnesį beveik kasdien išeinančių į Santjago ir kitų miestų gatves, reikalavimas.
Dabartinė konstitucija, priimta A. Pinocheto karinės chuntos ir galiojanti nuo 1980 metų, buvo keista daugybę kartų. Tačiau ji nenumato valstybei pareigos užtikrinti švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą – to reikalauja milijonai į gatves protestuoti išėjusių čiliečių.
„Jei žmonės to nori, mes judėsime naujos konstitucijos – pirmos galiojant demokratijai – link“, – savo kalboje iš prezidentūros rūmų sakė S. Pinera.
Čilės įstatymų leidėjai po užsitęsusių derybų tarp valdančiosios koalicijos ir opozicinių partijų penktadienį sutarė, kad plebiscitas dėl naujos konstitucijos bus surengtas kitų metų balandį.
Referendume rinkėjų bus klausiama, ar Konstitucija turėtų būti pakeista ir jei taip – kaip turėtų būti parengtas naujas Pagrindinis įstatymas.
„Per pastarąsias keturias savaites Čilė pasikeitė. Čiliečiai pasikeitė. Vyriausybė pasikeitė. Pasikeitėme mes visi, – sekmadienį sakė S. Pinera. – Socialinis paktas, pagal kurį gyvenome, žlugo.“
Tačiau prezidentas patikino šalį, kad „šių keturių savaičių rezultatai dar neparašyti“, ir kad dar reikia apibrėžti kelis socialinius susitarimus, įskaitant pensijų sistemos reformavimą.
Konsultavimo firmos „Cadem“ sekmadienį paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad S. Pineros populiarumas pastarąją savaitę padidėjo iki 17 procentų. Per protestų piką prezidento populiarumas buvo 13 procentų.
Apklausa taip pat parodė, kad 67 proc. čiliečių pritaria konstitucijos keitimui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Hezbollah“ teigia, kad į Izraelį paleido „dešimtis“ raketų
Po du civilius pražudžiusio smūgio, dėl kurio kaltinamas Izraelis, Irano remiamas Libano judėjimas „Hezbollah“ pareiškė, kad trečiadienį per sieną paleido naują raketų salvę. ...
-
JAV analitikai: netrukus Rusija sustiprins smūgius, okupantai pasistūmėjo Donbase
Rusija ketina suintensyvinti smūgius Ukrainai, kad padarytų maksimalią žalą Ukrainos kariuomenės infrastruktūrai ir logistikai iki JAV pagalbos atvykimo, sakoma Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje, pranešė „Ukrinform“. ...
-
Australijoje – antiteroristiniai reidai: tikėtina, jog galėjo įvykti išpuolis
Australijos policija pranešė, kad trečiadienį po antiteroristinių reidų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 400 pareigūnų, buvo sulaikyti septyni žmonės, kėlę „nepriimtiną grėsmę“ visuomenei. ...
-
Pentagonas patvirtino, kad būta atakų prieš JAV pajėgas Sirijoje ir Irake
JAV gynybos departamentas oficialiai patvirtino, kad proiranietiškos grupuotės surengė dvi atakas prieš JAV pajėgas Irake ir Sirijoje. ...
-
Rusija: Buriatijos gyventojas nuteistas 10 metų kalėti už geležinkelio relinės spintos padegimą1
Rusijos Buriatijos respublikos Aukščiausiojo teismo teisėjas Timūras Cirenovas nuteisė vietos gyventoją 10 metų kalėti griežtojo režimo kolonijoje diversijos ir valstybės išdavimo byloje. ...
-
Azovo jūroje užfiksuotas vienas Rusijos karinis laivas
Balandžio 24-osios, trečiadienio, 7 val. duomenimis, Azovo jūroje yra vienas priešo laivas. ...
-
Izraelis neigia, kad jo kariai laidojo palestiniečius masinėje kapavietėje Gazos Ruože1
Masinėje kapavietėje Gazos Ruože aptiktus palaikus palaidojo ne Izraelio kariai, o palestiniečiai, pareiškė Izraelio ambasada Ženevoje. ...
-
Charkive per naktinę rusų ataką nukentėjo 6 žmonės
Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkive per naktinę rusų ataką nukentėjo šeši žmonės, pranešė srities prokuratūra. ...
-
Rusijos Smolensko, Voronežo, Lipecko srityse pranešama apie dronų atakas
Rusijos Smolensko srityje po ukrainiečių dronų atakos dega du energetikos ir kuro objektai, anksti trečiadienį pranešė srities gubernatorius. ...
-
JT: pernai Azijos regionas labiausiai nukentėjo nuo su klimatu susijusių nelaimių
Jungtinės Tautos antradienį pareiškė, kad 2023 metais Azijos regionas labiausiai nukentėjo nuo klimato ir oro sąlygų keliamų nelaimių, o daugiausiai aukų ir ekonominių nuostolių sukėlė potvyniai ir audros. ...