Jurijus Garavskis interviu Vokietijos transliuotojui „Deutsche Welle“ papasakojo apie savo vaidmenį 1999-aisiais įvykdytuose trijų A. Lukašenkos politinių oponentų nužudymuose. Vienas iš nužudytųjų – buvęs vidaus reikalų ministras.

Vyras pasakojo, kad tuo metu dirbo Vidaus reikalų ministerijos specialiųjų pajėgų komandoje SOBR.

Pirmadienį paskelbtame interviu J. Garavskis sakė, kad pats dalyvavo buvusio vidaus reikalų ministro Jurijaus Zacharenkos, buvusio parlamentaro Viktoro Gončaro ir opoziciją palaikiusio verslininko Anatolijaus Krasovskio nužudyme.

J. Zacharčenka dingo 1999-ųjų gegužę. Tų pačių metų rugsėjį buvo pagrobti V. Gončaras ir jo draugas A. Krasovskis.

J. Garavskis, pabėgęs iš Baltarusijos ir pasiprašęs prieglobsčio užsienyje, įvardijo savo buvusį šefą, SOBR viršininką Dmitrijų Pavličenką, kaip asmenį, šovusį aukoms į krūtinę. D. Pavličenka tokius kaltinimus neigia.

Ši informacija sukėlė sensaciją Baltarusijos, kurią nuo 1994-ųjų valdo A. Lukašenka, nepriklausomoje žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.

Baltarusijos Tyrimų komitetas naujienų agentūrai AFP sakė, kad „aiškinasi“ minėtą pranešimą.

D. Pavličenka, reaguodamas į jam mestus kaltinimus, portalui „Tut.by“ sakė, kad J. Garavskis niekuomet netarnavo SOBR, „neturėjo ypatingo intelekto“, o 1999 metais esą sėdėjo kalėjime.

J. Garavskis savo ruožtu tvirtina turintis dokumentus, įrodančius, kad dirbo SOBR.

„Puiki galimybė“ Europos teisingumui

A. Lukašenkos kritikai sako, kad šiame interviu pasirodžiusi informacija yra galimybė patraukti atsakomybėn žmogų, kuris Vakaruose dažnai vadinamas „paskutiniuoju Europos diktatoriumi“.

„Europos teisingumas turi puikią galimybę pradėti nepriklausomą tyrimą dėl politinių dingimų Baltarusijoje“, – opoziciniam portalui „Chartija 97“ sakė opozicijos lyderis Andrejus Sanikovas.

A. Sanikovas 2010 metais varžėsi su A. Lukašenka dėl prezidento posto, o vėliau praleido kelerius metus už grotų.

2000 metais Baltarusijoje dingo ir ketvirtoji auka, žurnalistas Dmitrijus Zavadskis.

J. Garavskis tvirtino, kad tą dieną, kai buvo pagrobtas D. Zavadskis, jis nedirbo, bet detaliai papasakojo, kas, jo teigimu, nutiko kitiems trims – J. Zacharčenkai, V. Gončarui ir A. Krasovskiui.

20 metų trukę tyrimai dėl jų dingimo buvo sustabdyti anksčiau šiemet.

Savo straipsnyje „Deutsche Welle“ nurodė, kad J. Garavskis 2018-aisiais išvyko iš Baltarusijos, o šiuo metu gyvena kitoje Europos valstybėje ir laukia sprendimo dėl politinio prieglobsčio.

Žurnalistams jis sakė galįs papasakoti, kur įvykdytos J. Zacharčenkos, V. Gončaro ir A. Krasovskio žmogžudystės, ir parodė jiems jose dalyvavusių asmenų ir pavaldumo schemas.

„Jų kūnai tikriausiai suiro, bet kaulai turėtų ten būti“, – teigė J. Garavskis. Vis dėlto, jo teigimu, įsakymai pagrobti tuos asmenis, nebuvo rašytiniai dokumentai.

„Niekada nebuvo jokio rašytinio, jokio vaizdinio patvirtinimo. Visi įsakymai buvo žodiniai – spėju, [jie buvo] paremti prezidento Lukašenkos norais“, – tvirtino vyras.

„Atgailauju ir jaučiuosi kaltas, – sakė J. Garavskis vokiečių transliuotojui. – Jaučiu, kad jei tie žmonės būtų likę gyvi, Baltarusijoje viskas būtų kitaip.“