- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prancūzijos pasipriešinimo judėjimo didvyrė Yvette Lundy (Ivet Liundi), per Antrąjį pasaulinį karą padėdavusi žydams pabėgti iš nacių okupuotos Prancūzijos, išgyvenusi koncentracijos stovyklų siaubą ir po karo skatinusi susitaikymą, mirė būdama 103 metų, sekmadienį pranešė pareigūnai.
Y. Lundy – jauniausia iš septynių vaikų, gimusių ūkininkų šeimoje šampano gamybos regione Epernės apylinkėse – okupacijos metais dirbo mokytoja, taip pat ėjo pareigas miesto taryboje. Šis darbas suteikė jai galimybę prisijungti prie pasipriešinimo tinklo „Possum“, padėdavusio pabėgti iš šalies numuštų Sąjungininkų lėktuvų įgulų nariams.
Ji nuo 1940 metų parūpindavo padirbtų dokumentų žydams, bėgusiems nuo nacių priverstinių darbų programos Vokietijoje STO, taip pat bėgliams karo belaisviams, kuriuos savo ūkyje slėpdavo jos brolis Georges'as (Žoržas).
Vis dėlto 1944 metų birželį Yvette sučiupo gestapo agentai. Y. Lundy, kuriai tuomet buvo 28 metai, buvo suimta savo mokykloje.
Ji buvo įkalinta maždaug už 80 kilometrų į šiaurę nuo Berlyno veikusioje Ravensbriuko stovykloje – vienintelėje, skirtoje vien moterims ir vaikams.
Y. Lundy niekada neužmiršo ten nuo pat pradžių patirto nužmoginimo, kai buvo priversta nusirengti SS karininkų akivaizdoje.
„Kūnas apnuoginamas, o smegenys staiga sudraskomos į skutus. Esi tarsi skylė, tuštumos pilna skylė, o jei apsidairytum, pastebėtum daugiau tuštumos“, – savo patirtį apibūdino Y. Lundy.
Tokie išbandymai tęsėsi beveik metus, o paskui Y. Lundy buvo perkelta į netoli Veimaro veikusį priverstinių darbų padalinį „Kommando“. Jį 1945 balandį išvadavo Raudonoji armija.
„Iki šių dienų kasdien bent kartą prisimenu stovyklą... neretai naktį, prieš užmigdama“, – naujienų agentūrai AFP 2017 metais pasakojo Y. Lundy.
Tais metais, veteranės 100-ojo gimtadienio proga, Y. Lundy buvo apdovanota Garbės Legiono 2-ojo laipsnio (karininko) ordinu.
Epernės meras Franckas Leroy (Frankas Lerua) sekmadienį parašė socialiniame tinkle „Facebook“, kad Y. Lundy „simbolizavo Prancūzijos garbę jos istorijos tamsiausiomis valandomis“.
Savo patirtimi ji pradėjo viešai dalytis tik praėjus beveik 15 metų po karo, skaidydama paskaitas prancūzų ir vokiečių studentams.
F. Leroy gyrė velionę už „neįtikėtiną atsidavimą atminimo pareigai“.
Ji „taip pat turėjo požiūrį į karą ir Prancūzijos bei Vokietijos sutaikymą, kurį laikė itin svarbiu“, AFP sakė meras.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Mercedes-Benz“ visame pasaulyje atšaukia apie 261 tūkst. visureigių
Vokietijos automobilių gamintojas „Mercedes-Benz“ dėl su programine įranga susijusios problemos visame pasaulyje atšaukė apie 261 tūkst. transporto priemonių. ...
-
Pareigūnas: Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiandien turi daugiau lėktuvų negu 2022 metais
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas majoras Ilja Jevlašas patvirtino informaciją, kad nuo okupantų rusų invazijos pradžios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų lėktuvų skaičius padidėjo. ...
-
Žiniasklaida: Nyderlandų princesė dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją
Nyderlandų sosto įpėdinė princesė Catharina-Amalia (Katarina Amalija) dėl grėsmės savo saugumui buvo persikėlusi į Ispaniją, pranešė vietos žiniasklaida. ...
-
E. Macronas: ES ir jos Vakarų sąjungininkės privalo išplėsti sankcijas Iranui
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) trečiadienį pareiškė, kad po praėjusį savaitgalį įvykusios Irano atakos prieš Izraelį Europos Sąjunga ir jos Vakarų sąjungininkės turi išplėsti sankcijas Teher...
-
O. Scholzas ragina kitus ES lyderius siųsti Ukrainai oro gynybos priemones
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį paragino kitus Europos Sąjungos lyderius pasekti Berlyno pavyzdžiu ir nusiųsti su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“. ...
-
ES institucija: „Meta“ neturėtų versti naudotojų mokėti už privatumą
Europos Sąjungos centrinė duomenų reguliavimo institucija EDAV trečiadienį pareiškė, kad tokių socialinių tinklų kaip „Facebook“ savininkė „Meta“ siūlydama prenumeratas be reklamų neturi versti naudotojų mokėti už ...
-
Estijos premjerė: jei Vakarai atrėmė smūgį Izraeliui, gali tai daryti ir Ukrainoje
Vakarų kariuomenės padėjo Izraeliui atremti didžiulę Irano raketų ir dronų ataką, tad kodėl to nedaryti ir Ukrainai, trečiadienį prieš Europos Sąjungos lyderių derybas sakė Estijos ministrė pirmininkė. ...
-
J. Bidenas sako, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija1
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad nėra jokio prekybos karo su Kinija, nors paragino patrigubinti muitus plienui ir aliuminiui. ...
-
D. Trumpas Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu2
Donaldas Trumpas trečiadienį Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, naujienų agentūrą AFP informavo buvusio JAV prezidento perrinkimo kampanija. ...
-
Pirmininkas: JAV Atstovų rūmai šeštadienį balsuos dėl karinės pagalbos Ukrainai ir Izraeliui
Trečiadienį Atstovų rūmų respublikonų lyderis pareiškė, kad šeštadienį bus balsuojama dėl jo pasiūlymo atnaujinti ilgai atidėliotą JAV karinę pagalbą Ukrainai ir Izraeliui. ...