Kanados virusologė Angela Rasmussen (Andžela Rasmusen) naujienų agentūrai AFP sakė, kad šis radinys „kelia klausimų dėl gamybos procesų patikimumo“ ir dėl vakcinos saugumo silpnesnę imuninę sistemą turintiems žmonėms, jeigu pasitvirtins, kad problema yra didelio masto.

Tačiau vakciną sukūręs Rusijos valstybinis Gamalėjos institutas paneigė šiuos pranešimus.

Problema susijusi su „adenoviruso vektoriumi“ – virusu, kuris paprastai sukelia nesunkų kvėpavimo takų susirgimą, tačiau negali daugintis genetiškai modifikuotose vakcinose ir yra sukurtas, kad perneštų genetines instrukcijas į žmogaus ląsteles ir paskatintų gaminti viruso spyglio baltymo analogą.

Tokiu būdu žmogaus imuninė sistema yra ruošiama susidūrimui su tikru koronavirusu.

Vakcinoje „Sputnik V“ šiam tikslui panaudoti du skirtingi adenoviruso vektoriai: 26-ojo tipo adenovirusas (Ad26) pirmajam skiepui ir 5-ojo tipo adenovirusas (Ad5) antrajam.

Iš Brazilijos farmacijos priežiūros tarnybos „Anvisa“ internete paskelbtų skaidrių matyti, kad ištirtuose antros „Sputnik V“ dozės mėginiuose esantis adenovirusas „gali replikuotis“, o tai reiškia, kad jis gali daugintis ir žmogaus organizme.

Remiantis „Anvisa“, tai galėjo įvykti dėl problemų gamybos procese – vadinamos „rekombinacijos“, dėl kurios laboratorijoje auginamas modifikuotas adenovirusas susigrąžino savo pradinį pavidalą, leidžiantį jam daugintis. 

Pirmosios „Sputnik V“ dozės vakcinos mėginių „Anvista“ netyrė.

Kanados vakcinų ir užkrečiamų ligų organizacijos mokslininkė A. Rasmussen šią klaidą pavadino kokybės kontrolės, o ne vakcinos technologijos problema.

Jeigu tokios užterštos vakcinos partijos būtų panaudotos žmonėms skiepyti,  „daugumai tai veikiausiai nesukeltų didelių problemų, nes paprastai adenovirusai nėra laikomi tikrai reikšmingais žmogaus patogenais“, sakė ji.

„Tačiau žmonėms, kurių imuninė sistema yra pažeista ... tai gali sukelti didesnį neigiamą poveikį, įskaitant potencialiai rimtus padarinius“, – kalbėjo mokslininkė.

Pasak jos, didesnė problema yra neigiamas poveikis žmonių pasitikėjimui vakcina, kuri, kaip skelbia žurnalo „The Lancet“ publikuotos tyrimo išvados, yra saugi ir daugiau nei 90 proc. veiksminga.

Jeigu žmonės nėra užtikrinti, kad vakcina, kurią jie gaus, yra ta pati, kuri buvo naudota bandymuose, „galiu įsivaizduoti, kad kai kurie gali suabejoti dėl vakcinavimosi apskritai“, sakė A. Rasmussen.

Taip pat nežinoma, ar gamybos procese atsiradusi  problema, dėl kurios adenovirusas susigrąžino dauginimosi galimybę, neturėjo įtakos spyglio baltymo DNR kodui. Tuomet skiepijimas nuo COVID-19 šia vakcina būtų neveiksmingas.

Tuo metu Gamalėjos instituto direktoriaus pavaduotojas Denisas Logunovas atsakydamas pareiškė, kad „pareiškimai, kuriuos perskaičiau spaudoje, neturi nieko bendra su realybe“, ir kad adenoviruso vektorius negali daugintis.