- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gilėjant etniniams nesutarimams ir baiminantis naujų politinių neramumų praėjus beveik trims dešimtmečiams po Balkanų šalį nusiaubusio karo, Bosnijoje ir Hercegovinoje sekmadienį vyks visuotiniai rinkimai.
Valstybė susiskaldžiusi į atsiskirti siekiančius krikščionis ortodoksus serbus bei katalikus kroatus, reikalaujančius didesnės autonomijos, o musulmonai bosniai, reikalaujantys sukurti labiau egalitarinę valstybę, atrodo, siekia nepasiekiamo.
Daugiau nei du dešimtmečius skurdžią Balkanų valstybę valdo prastai funkcionuojanti administracinė sistema, sukurta pagal 1995 metų Deitono susitarimą.
Nors 10-e dešimtmetyje susitarimais pavyko užbaigti karą, nuo to laiko šalis yra ištikta politinio paralyžiaus.
Analitikai perspėjo, kad Bosnija vis giliau grimzta į neramius vandenis, o rinkimų išvakarėse nesutarimai etniniu pagrindu, atrodo, dar labiau didėja.
„Bosnija ir Hercegovina išgyvena rimčiausią politinę krizę nuo pat taikos susitarimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė Sarajeve gyvenantis politikos analitikas Ranko Mavrakas.
„Etniniai nesutarimai tokie gilūs, kad dabar jie kelia realų pavojų Bosnijos išlikimui ir vientisumui“, – pridūrė jis.
Gausybė rinkimų
Deitono taikos susitarimu Bosnija ir Hercegovina buvo suskirstyta etniniu principu į Bosnijos ir Hercegovinos Federaciją, kur gyventojų daugumą sudaro musulmonai bosniai, bei Serbų Respubliką. Tačiau trečia pagal dydį kroatų etninė bendrija, kurios dauguma narių yra katalikai, vis labiau piktinasi, anot jų, nesąžininga sistema.
Etninės partijos, siekdamos išlaikyti valdžią, jau seniai naudojasi šalies susiskaldymu, o šimtai tūkstančių žmonių emigruoja į užsienį ieškoti geresnių galimybių.
Tvyrant niūriai nuotaikai, sekmadienį rinkėjai rinks daugybę pareigūnų, įskaitant visus tris Bosnijos Prezidiumo narius, bei centrinio parlamento deputatus. Taip pat rengiama virtinė vietos rinkimų dviejuose teritoriniuose vienetuose.
Rinkėjų apklausų duomenų beveik nėra, o analitikai teigia, kad daugelyje rinkimų greičiausiai dominuos senbuviai ir nacionalistinės partijos, įskaitant ilgametį Bosnijos serbų lyderį Miloradą Dodiką, siekiantį toliau dirbti Prezidiume.
Jau kelis mėnesius M. Dodikas kursto įtampą, dažnai ragindamas Bosnijos serbus dar labiau atsiskirti nuo centrinių šalies institucijų.
„Ši situacija primena du brolius, kurie nemėgsta vienas kito“, – prieš neseniai vykusį rinkimų kampanijos mitingą naujienų agentūrai AFP sakė M. Dodiko šalininkas pensininkas Raikas, kuris neatskleidė savo pavardės.
„Geriau, kad jie negyventų kartu“, – pridūrė jis.
Skambant raginimams atsiskirti, nemažai žmonių, regis džiaugiasi, kad serbai palieka Bosniją ir Hercegoviną.
„Dodikas ir panašūs į jį gali vykti į kitą šalį, kuri jiems atrodo gražesnė“, – per neseniai vykusį mitingą sakė buvęs Bosnijos Prezidiumo narys Bakiras Izetbegovičius.
B. Izetbegovičius – pirmojo nepriklausomos Bosnijos prezidento sūnus – siekia trečios Bosnijos musulmonų prezidento kadencijos, tačiau su juo varžosi 46 metų istorijos profesorius Denisas Bečirovičius.
11 opozicinių partijų remiamas D. Bečirovičius žada kovoti už „proeuropietišką ir vieningą“ Bosniją.
Jokių kompromisų
Prie didėjančių nesutarimų prisideda ir tai, kad daugelis šalies katalikų kroatų prieš rinkimus reikalavo didesnės autonomijos arba rinkimų reformų, o pagrindinė nacionalistų partija HDZ kelis mėnesius grasino boikotuoti rinkimus.
Dėl didelio pranašumo skaičiumi musulmonų ir kroatų federacijoje Bosnijos ir Hercegovinos musulmonai faktiškai kontroliuoja, kas gali būti išrinktas vadovauti kroatams prezidento rinkimuose.
HDZ ir kitos kroatų partijos ragino sukurti mechanizmą, kuris leistų šiai bendruomenei skirti savo atstovus į Prezidiumą ir aukštuosius parlamento rūmus, bet tam griežtai priešinosi federacijos valdančioji bosniakų (Bosnijos musulmonų) partija.
Daugėja nuogąstavimų dėl galimų neramumų po rinkimų, jei kroatams atstovaujantis dabartinis Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumo narys Željko Komšičius (Želkas Komšičius), kuriam antipatijos neslepia visos kroatų partijos, bus perrinktas. Nacionalistai, tvirtinantys, kad yra pasirengę plačiau boikotuoti vyriausybines institucijas, nekart yra pažėrę grasinimų.
„Šiuo metu nėra jokių ženklų, kad padėtis Bosnijoje stabilizuosis“, – sakė analitikas R. Mavrakas.
„Šiuo metu nėra jokių požymių, kad įmanoma pasiekti kompromisą“, – teigė jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Tuskas perspėja dėl Rusijos išpuolių prieš Europos saugumą
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas trečiadienį, kalbėdamas Pilietinės platformos, didžiausios koalicinės vyriausybės partijos, nacionalinėje taryboje, perspėjo dėl Rusijos išpuolių prieš Europos šalių saugumą. ...
-
Rusija vetavo JT rezoliuciją dėl branduolinių ginklų kosmose uždraudimo
Rusija trečiadienį vetavo JAV ir Japonijos remtą Jungtinių Tautų rezoliuciją, kuria visos šalys būtų raginamos užkirsti kelią pavojingoms branduolinio ginklavimosi varžyboms kosmose. ...
-
Taivano išrinktasis prezidentas prieš inauguraciją pristatė ministrų kabineto narius
Ruošdamasis kitą mėnesį pradėti darbą, Taivano išrinktasis prezidentas Lai Ching-te ketvirtadienį pristatė ministrų kabineto ir saugumo komandos narius. ...
-
B. Pistoriusas: Rusija gamina daugiau ginklų negu jai reikia dabartiniame kare prieš Ukrainą
Rusija jau dabar gamina daugiau ginklų nei jų reikia karui prieš Ukrainą. Maskva papildo savo sandėlius. ...
-
Pirmąjį Šiaurės Makedonijos prezidento rinkimų turą laimėjo opozicijos kandidatė
Pirmąjį Šiaurės Makedonijos prezidento rinkimų turą aiškiai laimėjo didžiausios opozicinės nacionalistinės partijos VMRO-DPMNE kandidatė Gordana Siljanovska-Davkova. ...
-
Moldovoje platinami melagingi kvietimai tarnauti armijoje pagal sutartį
Moldovos gynybos ministerija perspėjo piliečius dėl viešose vietose pasirodžiusių plakatų, neva kviečiančių tarnauti armijoje pagal sutartį, kurie iš tikrųjų neturi nieko bendra su oficialiomis valdžios institucijomis. ...
-
V. Zelenskis: 16 vaikų, „deportuotų į Rusiją“, susijungė su šeimomis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad 16 ukrainiečių vaikų, anksčiau „deportuotų į Rusiją“, vėl yra su savo šeimomis. Rusija anksčiau tvirtino, kad įvyko mainai, kuriuose dalyvavo daugiau ne...
-
Ministras: Lenkija pasiruošusi padėti Ukrainai sugrąžinti šaukiamojo amžiaus vyrus
Lenkijos nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi padėti Ukrainai grąžinti į tėvynę šaukiamojo amžiaus vyrus, praneša „Ukrinform“. ...
-
EK pradėjus tyrimą, sustabdyta „TikTok Lite“ naudotojų Europoje „premijavimo“ funkcija
Europos Komisijai anksčiau šią savaitę pradėjus tyrimą, „TikTok Lite“ programėlėje trečiadienį buvo sustabdyta jos naudotojų Europos Sąjungoje „premijavimo“ funkcija. ...
-
Baltieji rūmai prašo Izraelio atsakymų dėl masinių kapaviečių Gazos Ruože9
Baltieji rūmai trečiadienį pareiškė norintys gauti atsakymus iš Izraelio valdžios institucijų, dviejose Gazos Ruožo ligoninėse, sugriautose kariuomenės apgulties metu, aptiktus masinių kapaviečių. ...