Quantcast

Baltarusijos parlamentas nubalsavo už pasitraukimą iš įprastinių pajėgų Europoje sutarties

  • Teksto dydis:

Baltarusijos parlamentas trečiadienį nubalsavo už tai, kad šalis sustabdytų dalyvavimą Sutartyje dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje (CFE), kuri kadaise buvo viena pagrindinių žemyno saugumo doktrinų.

Iš 1990 metais pasirašytos sutarties pernai išstojo ir Minsko sąjungininkė Rusija.

Autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos anksčiau šį mėnesį pristatytas įstatymo projektas gali atverti kelią Baltarusijai plėsti savo kariuomenę.

Baltarusijos įstatymų leidėjai vienbalsiai pritarė įstatymo projektui, kuriame raginama sustabdyti sutarties galiojimą. Dabar A. Lukašenka turi jį pasirašyti, kad jis taptų įstatymu.

1990 metais pasirašytoje sutartyje nustatomi tankų, kovos mašinų, karo lėktuvų ir sunkiosios artilerijos, kuri gali būti dislokuojama Europoje, apribojimai. Ja buvo siekiama išlaikyti karinę pusiausvyrą tarp Vakarų ir šalių, kurios Šaltojo karo metais priklausė Varšuvos paktui.

Tačiau 2023 metais Rusija visiškai pasitraukė iš šios sutarties, o NATO valstybės – sutarties šalys – į tai išsyk atsakė sustabdydamos savo dalyvavimą.

Baltarusijoje dislokuota Rusijos taktinių branduolinių ginklų, taip pat raketų ir karių.

Siųsdama karius į Ukrainą, Rusija yra pasinaudojusi šios šalies teritorija, tačiau Baltarusijos pajėgos nėra dalyvavusios jau trečius metus besitęsiančiame kare.

Baltarusijos gynybos ministerijos teigimu, sutartyje numatyta, kad Baltarusijos ginkluotosios pajėgos neturi viršyti 100 tūkst. karių ir personalo. Šiuo metu Baltarusijos kariuomenėje tarnauja 63 tūkst. karių ir personalo, o apie 300 tūkst. vyrų yra rezerve.

Karybos ekspertai teigia, kad sustabdžius dalyvavimą sutartyje, Baltarusija, kuri ribojasi su Ukraina ir NATO narėmis Latvija, Lietuva ir Lenkija, galės išplėsti savo kariuomenę ir sukaupti daugiau ginklų, nors tai nereiškia, kad tai tikrai įvyks.

Baltarusijos sostinėje Minske dirbantis karinis analitikas Aliaksandras Alesinas naujienų agentūrai AP sakė, kad šalies pasitraukimas iš sutarties susijęs su Rusijos nepasitenkinimu.

„Rusija buvo labai nepatenkinta“, – sakė A. Alesinas.

Pasitraukimas „atrišo Baltarusijai rankas, tačiau tai automatiškai nereiškia, kad šalyje padaugės įprastinės ginkluotės“, teigė jis.

„Rusija Baltarusijoje dislokavo taktinius branduolinius ginklus, kurie daug labiau gąsdina kaimynines NATO šalis“, – pridūrė jis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

bocius

bocius portretas
lietuvai reikia batkos o ne bekiausiu valdonu prezidentu,,,

> Dar biški

> Dar biški portretas
ir batka liks be bulvių. :DDD

Nekeista!

Nekeista! portretas
Juk kaimynines salys tapo NATO placdarmu.
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių