- Darius Mikutavičius, AFP
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Armėnija ir Azerbaidžanas šeštadienio vakarą paskelbė sutarę dėl „humanitarinių paliaubų“, įsigaliojusių vidurnaktį vietos laiku (šeštadienį 23 val. Lietuvos laiku), taip bandydami nutraukti tris savaites trunkančias kautynes dėl Kalnų Karabacho.
Paliaubos Kalnų Karabacho regione įsigaliojo po to, kai Azerbaidžano Gendžės mieste per raketų smūgius žuvo 13 žmonių, įskaitant mažus vaikus.
Tai yra jau antras kovojančių pusių bandymas paskelbti paliaubas konflikte, kuris nuo rugsėjo 27 d. pasiglemžė šimtų žmonių gyvybes.
Armėnija ir Azerbaidžanas praėjusį šeštadienį sutarė dėl paliaubų po 11 val. trukusių derybų Maskvoje, kuriose tarpininkavo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Tuo metu abi pusės neilgai trukus apkaltino viena kitą pažeidus paliaubas.
„Armėnijos Respublika ir Azerbaidžano Respublikas sutarė dėl humanitarinių paliaubų nuo spalio 18 d. 00 val. 00 min. (spalio 17 d. 23 val. Lietuvos laiku)“, – teigė Armėnijos užsienio reikalų ministerija.
Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija taip pat patvirtino šį žingsnį.
Kalnų Karabacho armėnų lyderio atstovas Vahramas Pogosianas naujienų agentūrai AFP tikino, kad Kalnų Karabachas „nuo vidurnakčio nutrauks ugnį visoje fronto linijoje“.
Pasak jo, jei Azerbaidžanas laikysis paliaubių, Kalnų Karabacho valdžia „atvers humanitarinį koridorių“ Azerbaidžano pajėgoms, kurias yra apsupusi armėnų kariuomenė.
„Situacija fronte nurimo“, – feisbuke vėliau rašė V. Pogosianas.
Tiesa, netrukus po paliaubų paskelbimo Armėnija apkaltino Azerbaidžaną pažeidus paliaubas ir apšaudžius Kalnų Karabachą artilerija.
„Priešas paleido artilerijos sviedinių šiaurės kryptimi nuo 00.04 iki 02.45 val. (nuo 23.04 val. iki 01.45 val. Lietuvos laiku) ir raketų pietų kryptimi nuo 02.20 iki 02.45 val. (nuo 01.20 iki 01.45 val. Lietuvos laiku)“, – tviteryje rašė Armėnijos gynybos ministerijos atstovė Šušan Stepanian.
Azerbaidžanas į šiuos kaltinimus kol kas nesureagavo.
Naujausios paliaubos paskelbtos po to, kai S. Lavrovas pasikalbėjo su Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrais ir pabrėžė „būtinybę griežtai laikytis“ praeitą šeštadienį Maskvoje sutartų paliaubų, teigė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Ministerijos teigimu, Armėnijos ir Azerbaidžano atstovai taip pat patvirtino derybų svarbą siekiant išspręsti konfliktą.
Savo ruožtu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasveikino humanitarines paliaubas, praneša Prancūzijos Prezidentūra.
„Paliaubos turi būti besąlygiškos, abi pusės jų turi griežtai laikytis“, – priduriama Prezidentūros pranešime.
Baku ir Jerevanas konfliktuoja dėl Kalnų Karabacho, kuriame gyventojų daugumą sudaro etniniai armėnai. Konfliktas tęsiasi kelis dešimtmečius. Regionas 1991-aisiais atsiskyrė nuo Azerbaidžano, tačiau, tarptautinės teisės požiūriu, jis ir toliau priklauso Azerbaidžanui.
Kovos atsinaujino prieš kelias savaites. Intensyvėjant kovoms, Armėnija ir Azerbaidžanas apšaudo vienas kitą. Abi šalys nepaiso tarptautinių raginimų nutraukti karinius veiksmus ir kaltina viena kitą pradėjus naujus susirėmimus, kurie įsiplieskė rugsėjo 27 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai3
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais3
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti1
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...
-
O. Scholzas tikisi NATO šalyse rasti Ukrainai šešias „Patriot“ sistemas
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyji...
-
„Google“ atleido 28 darbuotojus, protestavusius dėl įmonės sutarties su Izraeliu
Po trikdančio sėdimojo protesto dėl „Google“ sutarties su Izraelio vyriausybe šis technologijų milžinas atleido 28 darbuotojus, ketvirtadienį pranešė „Google“ atstovas. ...
-
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V. Zelenskį4
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai. ...
-
NATO vadovas: Ukrainai skubiai reikalinga oro gynyba
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai ir būtinai reikia daugiau oro gynybos“. ...
-
JT vadovas perspėja: Viduriniai Rytai atsidūrė ant plataus regioninio konflikto slenksčio3
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį nupiešė niūrų padėties Viduriniuose Rytuose vaizdą, perspėdamas, kad dėl karo Gazos Ruože ir Irano išpuolio prieš Izraelį kyla...
-
E. Macronas penktadienį Paryžiuje surengs derybas su Libano premjeru ir kariuomenės vadu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį Paryžiuje susitiks su Libano ministru pirmininku Najibu Mikati (Nadžibu Mikačiu) ir kariuomenės vadu Josephu Aounu (Džozefu Aunu), skelbia prezidentūra. ...
-
Žurnalas „Time“ įtraukė J. Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą9
JAV žurnalas „Time“ įtraukė kalėjime mirusio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlę Juliją Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą ir paskelbė pirmą išsamų jos interviu, rašo rus...