Armėnai visame pasaulyje penktadienį minės Osmanų imperijoje vykusių jų tautiečių žudynių, nusinešusių apie 1,5 mln. žmonių gyvybių, pradžios 100-ąsias metines, toliau didėjant įtampai dėl Turkijos nenoro pripažinti tuos įvykius genocidu.

Per ceremoniją memoriale, esančiame ant vienos kalvos viršūnės sostinėje Jerevane, armėnai dės žvakes ir gėles prie amžinosios ugnies, o pasaulyje gyvenantys jų tautiečiai, kurių daugelio protėviai pabėgo į kitas šalis dėl tų žudynių, minės gedulingą sukaktį už tūkstančių kilometrų nuo Armėnijos esančiuose miestuose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos vadovas Francois Hollande'as (Fransua Holandas), kaip tikimasi, bus tarp nedaugelio lyderių, atvyksiančių į atminimo ceremonijas Armėnijoje, bet Jerevane nebus daugelio kitų, nenorinčių pabloginti santykių su Ankara.

Per ketvirtadienį surengtą neįprastą ceremoniją Armėnų Bažnyčia paskelbė šventaisiais visus žmones, prieš šimtmetį nužudytus Osmanų pajėgų. Manoma, kad tai buvo visų laikų didžiausia kanonizacijos ceremonija.

Daugiau negu 20 šalių, tarp jų Prancūzija ir Rusija, yra pripažinusios armėnų genocidą, kaip tuos įvykius siūlo vadinti daugelis istorikų.

Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas (Joachimas Gaukas) ketvirtadienį pareiškė, kad Berlynas smerkia armėnų genocidą ir kad dalis kaltės dėl šio kraujo praliejimo tenka ir tuometei Vokietijos imperijai.

J.Gaucko kalba tų žudynių pradžios 100-ųjų metinių išvakarėse buvo pirmasis kartas, kai Berlynas oficialiai pavartojo genocido terminą armėnų tragedijai įvardyti, ir veikiausiai išprovokuos piktą Ankaros, palaikančios su Berlynu glaudžius gynybos ir prekybos ryšius, reakciją.

„Šiuo atveju mes, vokiečiai, privalome susitaikyti su praeitimi, atsižvelgdami į mūsų bendrą atsakomybę – galbūt bendrą kaltę dėl genocido prieš armėnus“, – jis sakė per ekumenines pamaldas Berlyne.

Vokietija buvo pasiuntusi karių, kurie dalyvavo „planuojant ir, iš dalies, vykdant deportacijas“, pridūrė J.Gauckas.

Ankara trečiadienį jau atšaukė savo ambasadorių iš Vienos, reaguodama į Austrijos įstatymų leidėjų pareiškimą, kuriame armėnų žudynės smerkiamos ir įvardijamos genocidu.

Turkija sako, kad žuvo tik iki 500 tūkst. armėnų ir kad daugumą tų aukų lėmė karo veiksmai bei badas, todėl tie įvykiai nevadintini genocidu.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) Pirmojo pasaulinio karo metais vykusias žudynes ketvirtadienį įvardijo tik kaip „baisias skerdynes“.

Prognozuojama, kad milijonai žmonių dalyvaus minėjimuose Jerevane, Paryžiuje, Los Andžele ir kitur.

Diena anksčiau Armėnijoje buvo surengta kanonizacijos ceremonija, per kurią buvo paskelbti šventaisiais visi pusantro milijono armėnų, anot istorijų, žuvusių per tuos tragiškus įvykius.

Ceremonija prie Armėnijos pagrindinė Ečmiadzino katedros netoli Jerevano baigėsi 19 val. 15 min. vietos laiku, o tie skaitmenys -1915 - simbolizavo metus, kai prasidėjo žudynės.

„Pragaištingais armėnų genocido metais milijonai mūsų žmonių buvo iš anksto apgalvotu būdu iškeldinti ir išžudyti, patyrė ugnį ir kalaviją, paragavo karčių kankinimų ir sielvarto vaisių“, – per tas pamaldas sakė Armėnijos apaštališkosios bažnyčios vadovas, katalikosas Karekinas II.

„Genocido kankinių paskelbimas šventaisiais neša naują gyvybę teikiantį kvėpavimą, orumą ir palaiminimą mūsų nacionaliniam bei dvasiniam gyvenimui“, – pridūrė jis.

Armėnija ir didžiulė pasaulio armėnų diaspora dešimtmečius kovojo, kad Osmanų pajėgų 1915–1917 metais vykdytos žudynės būtų pripažintos tikslingu genocidu.

Tačiau šiuolaikinė Turkija, susikūrusi ant subyrėjusios Osmanų imperijos pamato, iki šiol atsisako tai padaryti, o Ankaros ir Jerevano santykiai tebėra įšaldyti.

Ankara sako, kad argumentuodama, kad 300–500 tūkst. armėnų ir ne mažiau turkų žuvo per civilinius neramumus, kai osmanų armija kovojo su Rusijos imperijos pajėgomis ir jas palaikiusiais armėnais dėl rytinės Anatolijos kontrolės.

Retame interviu, kurį ketvirtadienį parodė Turkijos televizija, Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas išreiškė viltį, kad abi šalys sugebės rasti bendrą kalbą.

„Akivaizdu, kad abiejų tautų susitaikymą turės įvykti Turkijai pripažinus genocidą“, – jis sakė televizijai „CNN-Turk“.

Prieš atminimo ceremonijas Turkija sukėlė diplomatinę audrą, smerkdama Europoje stiprėjantį „rasizmą“.

Anksčiau šį mėnesį Ankara taip pat atšaukė savo pasiuntinį iš Vatikano, kai popiežius Pranciškus armėnų žudynes pavadino „pirmuoju XX amžiau genocidu“.

Turkija penktadienį priims pasaulio lyderius, atvyksiančius minėti Galipolio mūšio pradžios 100-ųjų metinių, nors ši ceremonija organizuojama viena diena anksčiau.

S.Sargsianas kaltino Ankarą sąmoningai „stengiantis nukreipti pasaulio dėmesį“ nuo minėjimų Jerevane.