Apie 120 tūkst. žmonių dalyvavo eitynėse už Sakartvelo narystę ES

Mojuodami Sakartvelo ir ES vėliavomis, demonstrantai susirinko prie parlamento sostinėje Tbilisyje į „Eitynes už Europą“.

Naujienų agentūros AFP skaičiavimu, akcijoje, tapusioje didžiausia per kelis pastaruosius dešimtmečius, dalyvavo ne mažiau kaip 120 tūkst. žmonių.

Daugelis dalyvių laikė plakatus su užrašu „Mes esame Europa“, o renginio metu skambėjo ES himnas „Odė džiaugsmui“.

Eitynes organizavo pagrindinės Sakartvelo prodemokratinės grupės, pakvietusios žmones susirinkti Tbilisyje „pademonstruoti kartvelų atsidavimo šalies europinei ateičiai ir vakarietiškoms vertybėms“.

Šį kvietimą parėmė visos šalies opozicinės partijos.

„Europa yra istorinis kartvelų pasirinkimas ir siekis, dėl kurio aukojosi visos kartos“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė demonstracijos organizatoriai.

Vienas iš organizatorių, teisių gynėjas Šota Digmelašvilis, perskaitė manifestą, kuriame skelbiama, kad ateinantį penktadienį įvyks dar vienas mitingas ir bus inicijuotas „naujas liaudies judėjimas“. Planuojama, kad šio judėjimo veikloje dalyvaus opozicinės partijos, bet dominuos pilietinės visuomenės aktyvistai.

„Suformuluosime savo reikalavimus vyriausybei, o jeigu ši jų neįvykdys, nesmurtinio pasipriešinimo banga nušluos visus tuos, kas stumia Sakartvelą nuo europinio kelio“, – sakė aktyvistas.

Anot jo, „liaudies rūstybė bus nukreipta prieš [valdančiosios partijos įkūrėją] oligarchą Bidziną Ivanišvilį“, daugelio laikomą tikruoju politikos formuotoju Sakartvele, nors jis ir neužima jokio oficialaus politinio posto.

„Europinė perspektyva“

Pasak vieno iš demonstrantų, 47 metų rašytojo Malchazo Charbedijos, „kiekvienas kartvelas turi prisiimti asmeninę atsakomybę, kad mūsų europinė viltis išsipildytų“.

„Šiandien išėjome į gatves, nes atėjo laikas pasikliauti tik savimi, o ne kuo nors kitu – tai mūsų asmeninės atsakomybės, pastangų, nepalaužiamos valios, atkaklumo laikas“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Kita demonstrantė, 68 metų biologė Lili Nemsadzė, perspėjo: „Jei Sakartvelui bus atsisakyta suteikti kandidatės į ES statusą, tai reikš, kad liksime Rusijos įtakos zonoje“.

Ji pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras „Putinas tai supras kaip žalią šviesą vėl įsiveržti į Sakartvelą“.

Tbilisio siekis įstoti į ES ir NATO, įtvirtintas kartvelų konstitucijoje, jau ilgą laiką Kremliui kelia nepasitenkinimą, o įtampos kulminacija 2008 metais tapo Maskvos karinė invazija į Sakartvelą.

Praėjusį penktadienį Europos Komisija rekomendavo Europos Vadovų Tarybai suteikti kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovai. Komisija vertino ir Sakartvelo paraišką, tačiau dėl šios šalies buvo nuspręstą rekomenduoti suteikti jai kandidatės statusą po to, kai Tbilisis įgyvendins numatytas išankstines sąlygas.

Komisija rekomendavo suteikti Tbilisiui „europinę perspektyvą“, o šios institucijos pirmininkė Ursula von der Leyen  (Urzula fon der Lajen) tai pavadino „dideliu žingsniu į priekį“ šalies kelyje į narystę Bendrijoje.

„Durys plačiai atvertos, – sakė ji. – Kuo greičiau įgyvendinsite [išankstines sąlygas], tuo greičiau bus pasiekta pažanga.“

Pirmadienį EK vadovė patikslino, kad Sakartvelas turi įgyvendinti daugiau reformų, kad galėtų įstoti į bloką.

„Deoligarchizacija“

Valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ pareiškė apgailestaujanti, kad ši Kaukazo valstybė nesulaukė rekomendacijos dėl kandidatės statuso suteikimo kartu su Ukraina ir Moldova.

Ministras pirmininkas Iraklijus Garibašvilis penktadienį pasveikino „istorinį sprendimą suteikti Sakartvelui „europinę perspektyvą“. Jis pažadėjo bendradarbiauti su Briuseliu, kad būtų „įgyvendinti visi reikalavimai ir šaliai būtų suteiktas kandidatės statusas“.

Tarptautinė bendruomenė vis garsiau kritikuoja „Sakartvelo svajonės“ suformuotą vyriausybę dėl numanomo demokratijos principų nepaisymo, o ši kritika rimtai pakenkė Tbilisio santykiams su Briuseliu.

Pasak Europos Komisijos, tarp sąlygų, kurias Tbilisis turi įvykdyti, kad galėtų formaliai eiti narystės keliu – politinės poliarizacijos nutraukimas, pažanga žiniasklaidos laisvės, teismų ir rinkimų reformų srityse, taip pat „deoligarchizacija“.

Anksčiau šį mėnesį Europos Parlamentas priėmė teisiškai neįpareigojančią rezoliuciją, raginančią ES įvesti asmenines sankcijas turtingiausiam kartvelui B. Ivanišviliui dėl jo „destruktyvaus vaidmens“ šalies politikoje ir ekonomikoje.

Pats B. Ivanišvilis tvirtina pasitraukęs iš politikos.

Ukraina, Sakartvelas ir Moldova yra pasirašiusios asociacijos susitarimus su ES, skirtus priartinti šalis prie Bendrijos politinių ir ekonominių standartų

Susitarimai taip pat apima laisvąją prekybą tarp šių šalių ir ES bei bevizes trumpalaikes keliones jų piliečiams į Šengeno erdvę.

Tačiau jie nesuteikia garantijų, kad šalys tikrai taps ES narėmis.