- Miglė Giri, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjunga ir vėl turės bendradarbiaujantį partnerį, kai Joe Bidenas (Džo Bidenas) taps JAV prezidentu, tačiau europiečiai neturėtų puoselėti iliuzijų: Vašingtonas nebus „pasaulio policininkas“ ar NATO didysis saugotojas, sako lyderiai ir analitikai.
„Didi diena Jungtinėms Valstijoms ir Europai. Nekantriai laukiame galimybės dirbti su naująja administracija, kad atkurtume mūsų partnerystę“, – tviteryje parašė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis), sveikindamas J. Bideną su pergale prieš Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą).
Tačiau buvęs Europos Komisijos pirmininkas Jean'as-Claude'as Junckeris (Žanas-Klodas Junkeris) kiek anksčiau su jam būdingu atvirumu įvertino padėtį: „Joe Bidenas nepakeis Vašingtono požiūrio tarptautiniais klausimais pernakt, nes jis to negali“.
Bent jau artimiausiu metu JAV rūpinsis savais reikalais.
Jacques'o Delors'o (Žako Deloro) instituto vadovas Sebastienas Maillard'as (Sebastjenas Meijaras) taip pat mano, kad „europiečiai turi išmokti gyventi be Amerikos pasaulinės lyderystės“.
„Bent jau artimiausiu metu JAV rūpinsis savais reikalais“, – sakė vokiečių politologas Markusas Kaimas.
Ekspertai mano, kad nebebus grįžta prie padėties, kai po Šaltojo karo Amerika kelis dešimtmečius buvo „Vakarų šerifas“ ir visame pasaulyje įvairiais būdais demonstravo karinius raumenis. Nors JAV vis dar turi lėktuvnešių kovos grupių skirtinguose regionuose ir bazių Europoje, Pietų Korėjoje, Japonijoje, Afganistane ir Bahreine, amerikiečiai pamažu traukiasi iš konfliktų zonų. Šį procesą, kurį pradėjo ankstesnis prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), dar labiau paspartino Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).
Taip pat verta pažymėti, kad per pastaruosius du dešimtmečius Amerikos karinis dėmesys smarkiai nukrypo nuo Europos į Aziją.
„Stebime Amerikos imperializmo pabaigą, nes Jungtinės Valstijos nebenori būti pasaulio policininkas“, – pažymėjo Italijoje veikiančio Tarptautinių santykių instituto vadovė Nathalie Tocci (Natali Toči).
Tad ko europiečiai gali tikėtis iš naujojo Amerikos prezidento?
„Reikalai tikrai taps paprastesni, nes J. Bidenas supranta Europą geriau nei D. Trumpas“, – mano J.-C. Junckeris.
Tačiau vienas Briuselyje dirbantis diplomatas perspėjo „nesitikėti radikalių permainų“. Europiečiai „vėl turės partnerį ir sąjungininką, tačiau jiems reikia stiprinti savo strateginę autonomiją“ ekonominėje ir saugumo srityse, kad jie galėtų „patys ginti savo interesus“, sakė diplomatas.
Schumano (Šumano) fondo vadovas Jeanas-Dominique'as Giuliani (Žanas-Dominikas Žiulianis) pritaria tokiai nuomonei ir sako, kad ES lyderiai privalo „apibrėžti, ką jie nori daryti su Amerika, o ne paprasčiausiai laukti, kol ji jiems pasakys“.
Prekyba ir klimato kaita
„J. Bideno kadencijos metu ES gali tikėtis gerokai labiau prognozuojamų ir konstruktyvių JAV ir ES santykių prekybos, NATO, Irano, Artimųjų Rytų ir, svarbiausia, klimato kaitos klausimais, jeigu JAV vėl prisijungs prie Paryžiaus klimato susitarimo“, – mano rizikos analizės firmos „Eurasia Group“ Europos biuro vadovas Mujtaba Rahmanas (Mudžtaba Rahmanas).
Gerokai mažiau įtampos, nei D. Trumpo prezidentavimo metu, tikimasi prekybos srityje. D. Trumpo kadencijos laikotarpiu Vašingtonas demonstravo raumenis nustatydamas didesnius muitus plienui ir aliuminiui, ir taip paskatinęs Europą ruoštis atsakomiesiems veiksmams. Paliaubos buvo pasiektos žadant prekybos „minisusitarimą“, tačiau jis iki šiol nepasiektas.
Kalbant apie klimato kaitą, J. Bidenas jau yra pasakęs, jog nori, kad JAV vėl prisijungtų prie Paryžiaus klimato susitarimo. Jis taip pat yra davęs suprasti, kad nori atšaukti D. Trumpo įsaką trauktis iš Pasaulio sveikatos organizacijos ir Irano branduolinio susitarimo.
Tačiau esama dalykų, kurių J. Bidenas, tikėtina, nekeis. Tarp jų yra JAV jėgos demonstravimas reaguojant į Kinijos politiką, taip pat noras mažinti Amerikos įsitraukimą į konfliktus, vykstančius toli nuo jos teritorijos.
„Darbų pasidalijimas“
D. Trumpo vienašališki sprendimai ir priešiškumas kai kurių NATO šalių vadovų atžvilgiu sukėlė įtampą ir nesutarimus NATO viduje. Kaip sakė vienas diplomatas, NATO vadovas Jensas Stoltenbergas iššvaistė nemažai energijos, kad „nuramintų žvėrį“.
NATO gali tikėtis santykių normalizavimo J. Bideno kadencijos metu, tačiau analitikai mano, kad Vašingtonas liks atsiribojęs ir didesnį dėmesį kreips į savo interesus. „Tai nepatiks europiečiams“, kurių NATO narės yra pasidalijusios į proeuropietišką ir labiau atlanticizmo idėją palaikančią stovyklas, sakė M. Kaimas.
„Iliuzijos dėl Europos strateginės autonomijos privalo liautis: europiečiams nepavyks pakeisti svaraus Amerikos, kaip saugumo užtikrintojos, vaidmens“, – portale „Politico“ paskelbtame komentare perspėjo Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer (Anegret Kramp-Karrenbauer).
Savo ruožtu M. Kaimas mano, kad J. Bidenas siūlys europiečiams „paprastą darbų pasidalijimą: jūs padėsite mums Europoje, kad mes galėtume aktyviau veikti Azijoje“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose2
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją2
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...
-
EK vadovė: V. Putinas atsigręžė į migraciją siekdamas destabilizuoti Suomiją
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį sakė, kad Rusija savo hibridines atakas dabar orientuoja į kaimyninę Suomiją, pasitelkdama migrantus ir siekdama destabilizuoti šią šalį. ...
-
G-7 ragina stabdyti eskalavimą Viduriniuose Rytuose1
Didžiojo septyneto (G-7) grupės šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį paragino visus dėti pastangas, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos Viduriniuose Rytuose, pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųjų ...
-
Po pranešimo apie smūgį Iranui ES vadovė paragino šalis susilaikyti nuo tolesnių veiksmų2
Penktadienį, po pranešimų, kad Izraelis sudavė smūgį Iranui, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paragino susilaikyti, kad būtų išvengta tolesnio eskalavimo Artimuosiuose Rytuose. ...
-
Izraelio ministras, užsiminęs, kad už sprogimų Irane stovi Izraelis, sulaukė pasmerkimo
Izraelio kraštutinių dešiniųjų nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben-Gviras, penktadienį pareiškęs, kad už Iraną sukrėtusių sprogimų stovi Izraelis, sulaukė griežtos kritikos, kad kenkia žydų valstybės strategijai prie...
-
Latvijos užsienio reikalų ministre patvirtinta B. Bražė1
Latvijos diplomatė Baiba Bražė penktadienį tvirta balsų dauguma Saeimos buvo patvirtinta naująja šalies užsienio reikalų ministre. ...
-
Latvijos moksleiviai turės galimybę nesimokyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos1
Latvijos Saeima ketvirtadienį per antrąjį svarstymą pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurios leis moksleiviams nesimokyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. ...
-
D. Trumpas: Europa turėtų suteikti Ukrainai daugiau pagalbos
Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki planuojamo Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjų balsavimo dėl ilgai atidėlioto 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) pagalbos paketo karo draskomai šaliai, pareišk...