Amerikos žemynų šalių viršūnių susitikimas Kartachenoje Kolumbijoje baigėsi nesutarimais, nes lyderiams nepavyko susitarti dėl Kubos įtraukimo į būsimus viršūnių susitikimus, kuriam prieštaravo JAV ir Kanada.

JAV prezidentas Barackas Obama, kuris savo poziciją dėl Havanos teisino spaudos konferencijoje po viršūnių susitikimo, taip pat sulaukė klausimų dėl Vašingtono požiūrio į narkotikų karą ir turėjo teisintis dėl nesmagaus Slaptosios tarnybos skandalo, susijusio su prostitucija.

Didžioji dauguma viršūnių susitikime Kolumbijos pakrantės mieste Kartachenoje dalyvavusių demokratiškai išrinktų regiono lyderių sakė norintys, kad Kuba būtų įtraukta į būsimus susitikimus.

Tačiau B.Obama, kurį parėmė Kanados premjeras Stephenas Harperis, tam paprieštaravo, ir susitikimas baigėsi be jokio baigiamojo pareiškimo, kaip nutiko ir per ankstesnį susitikimą Trinidade 2009 metais.

Kuba dar nėra dalyvavusi Amerikos žemynų viršūnių susitikimuose, kurie vyksta reguliariai ir kuriuos remia JAV įsikūrusi Amerikos valstybių organizacija (OAS).

Aiškindamas savo nepritarimą Kubos dalyvavimui, B.Obama spaudos konferencijoje sakė, jog viliasi perėjimo prie demokratijos šioje vienintelėje visame pusrutulyje vienpartinėje komunistinėje valstybėje, bet pažymėjo, kad ta pereiga dar neįvyko.

„Reikalas tas, kad Kuba, ne taip kaip kitos dalyvaujančios šalys, dar neperėjo prie demokratijos. Dar nesilaiko pagrindinių žmogaus teisių“, - sakė B.Obama.

Viršūnių susitikimo dalyviai nesusitarė ir dėl Gvatemalos raginimo svarstyti narkotikų vartojimo dekriminalizavimą atsižvelgiant į tai, kad karas su narkotikų kontrabanda nėra sėkmingas ir kelia sumaištį visame regione, ypač - centrinėje Amerikoje.

Tačiau viršūnių susitikimo šeimininkas, Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas sakė, jog dalyviai sutarė, kad „reikia analizuoti dabartinės kovos su narkotikais politikos rezultatus ir aiškintis naujus metodus šiai kovai stiprinti“.

J.M.Santosas, kurio šalis pirmauja pasaulyje pagal kokaino gamybą, sakė, kad 33 susitikime dalyvavę lyderiai suteikė OAS mandatą pradėti šį procesą.

B.Obama, kurio šalyje suvartojamų narkotikų kiekis yra didžiausias pasaulyje, pirmą kartą sutiko pradėti tiesioginį dialogą su partnerėmis Lotynų Amerikoje dėl narkotikų vartojimo ir pinigų bei ginklų srauto į Lotynų Ameriką.

Tačiau JAV prezidentas sakė nepritariantis narkotikų dekriminalizavimui ar legalizavimui, kaip siūlo Gvatemala.

Dėl Argentinos raginimo paremti jos pretenzijas į britų valdomas Folklandų salas J.M.Santosas sakė, kad dauguma valstybių „ragina rasti taikų sprendimą“, o B.Obama nurodė, kad Vašingtonas „liks neutralus“.

B.Obamai šis viršūnių susitikimas tikrai nebuvo lengvas.

Šeštadienį kalbėdamas per verslo forumą, jis sakė, jog buvo „puiku matyti tuos pokyčius, kurie įvyko per palyginti trumpą laiką Lotynų, centrinėje Amerikoje ir Karibuose“.

Tačiau Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff jam tiesiai pasakė elgtis su Lotynų Amerika kaip su lygia.

„Lotynų Amerikoje turime milžiniškas galimybes paversti savo santykius partneryste, bet - lygių (partnerių) partneryste“, - sakė D.Rousseff, kurios šalis ima daryti vis didesnę tarptautinę įtaką kaip šeštoji pagal dydį pasaulio ekonomika ir dominuojanti Lotynų Amerikos jėga.

Pozityvi gaida buvo JAV lyderio pasakymas, kad kitą mėnesį įsigalios JAV ir Kolumbijos laisvosios prekybos susitarimas, kuris buvo sudarytas po daug metų trukusio Vašingtono spaudimo vykdyti reformas šioje Pietų Amerikos valstybėje.

B.Obama šiuos susitarimus vadino „laimėjimu abiem šalims“.

Įgyvendinus šį paktą sumažės muito mokesčiai JAV eksportui į Kolumbiją ir susidarys sąlygos per penkerius metus Kolumbijoje sukurti pusę milijono darbo vietų, padidinti šalies gamybos apimtis vienu procentu ir ištraukti 1,2 mln. kolumbiečių iš skurdo, rodo vyriausybės skaičiai.

Prieš išskrisdamas namo B.Obama drauge su J.M.Santosu ir popmuzikos superžvaigžde Shakira dalyvavo ceremonijoje, kurios metu buvo suteiktos žemės nuosavybės teisės Kolumbijos pabėgusių juodaodžių vergų palikuonims.

Maždaug tūkstančio iš pabėgusių vergų kilusių afrokolumbiečių šeimų atstovams buvo įteikti nuosavybės teisių į daugiau kaip 3 350 ha protėvių žemės, kurioje jos gyvena, dokumentai.

Kartachena kolonijiniais laikais buvo didžiausias Ispanijos vergų prekybos uostas abiejuose Amerikos žemynuose.