Verslo organizacijų atstovai, vertindami valdžios pastangas pažaboti korupciją, ragina su šiuo reiškiniu kovoti ne formalia priemonių gausa, o realiu jų įgyvendinimu.

Ketvirtadienį Pasaulinės antikorupcijos dienos proga surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas sakė, jog daug iškalbingų valdžios kovos su korupcija pavyzdžių pateikia 2009-2010 metų kovos su korupcija priemonių planas.

"Labai didelis procentas dalinai įvykdytų arba neįvykdytų priemonių, tai sudaro per 60 proc. Signalas yra baisus - ne priemonių gausa, o vykdymo lygis. Labai didelės spragos yra korupcijos prevencijoje, antikorupciniame švietime", - kalbėjo verslininkas.

Pasak jo, daugiausiai nepadarytų darbų yra vidaus reikalų sistemoje, o nagrinėjant antikorupcinių priemonių nevykdymo priežastis "pirmą vietą užima Seimas dėl nepriimtų teisės aktų".

A.Akstinas pateikė kelias rekomendacijas valdžiai. Pasak jo, diskusijose dėl kovos su korupcija nevyriausybinės organizacijos turėtų turėti lygiavertį statusą ir balso teisę, o antikorupcinio teisės aktų vertinimo neturėtų atlikti juos rengiančios institucijos.

Taip pat jis pažymėjo, kad norint įvertinti kovos su korupcija rezultatus būtina turėti aiškius kriterijus, o antikorupcinių priemonių įgyvendinimui būtina skirti lėšas.

Asociacijos "Investors Forum" biuro ir komunikacijos vadovė Anželika Vysockaja teigė, jog korupcija yra didžiausia kliūtimi investuotojams ateiti į Lietuvą. Korupcijos padėtis šalyje, anot jos, potencialiems investuotojams yra svarbesnė už šešėlinės ekonomikos dydį, mokesčių sistemos nestabilumą ar biurokratiją.

"Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas išskyrė, jog Lietuvoje iki šiol nesugebama susitvarkyti su smulkiąja korupcija viešajame sektoriuje, o ministerijų ir savivaldybių tam skiriami pajėgumai yra minimalūs.

Jis taip pat vardijo, jog institucijose netaikoma kaštų naudos analizė, nėra atviro biudžeto svarstymo.