Jau beveik penkerius metus Lietuvoje baudžiami ne tik prostitucija besiverčiantys asmenys, bet ir jų klientai. Tačiau pernai nubausta tik 10 seksualinių paslaugų pirkėjų, o kūną pardavinėjančioms moterims surašyta 330 protokolų.

Penkerius metus prostitucija besiverčianti moteris Lietuvos radijui teigė, kad baudos neatbaido nei tokių paslaugų teikėjų, nei pirkėjų.

Komentuodama duomenis, rodančius, jog vis dar dažiau baudžiami prostitucijos paslaugų teikėjai, o ne pirkėjai, Mykolo Romerio universiteto dėstytoja, kriminologė Brigita Palavinskienė pastebi, jog prostitučių paslaugas perkančius asmenis identifikuoti ir nubausti sudėtinga.

„Situacija nesunkiai paaiškinama. Nubausti ir identifikuoti asmenis, besiverčiančius prostitucija, yra daug lengviau, nei užfiksuoti pilietį, kuris tokias paslaugas perka. Mūsų įstatymai padarė pažangą Europos Sąjungos mastu ir numatė tokiomis paslaugomis besinaudojančių asmenų atsakomybę. Tačiau jie neišsprendė didžiulės problemos, nenumatė mechanizmo, kaip galima užfiksuoti tokį pilietį, kuris paslaugas perka“, - Lietuvos radijui kalbėjo ji.

Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus laikinasis vadovas Vladimiras Jankoit aiškina, kad „atsakomybę už naudojimąsi prostitucijos paslaugomis įvardija tik administracinių teisės pažeidimų kodeksas, o jo galimybės ribotos“.

„Pavyzdžiui, baudžiamasis procesas numato daug veiksmų, kuriuos pareigūnai gali atlikti“, - sakė jis.

Už naudojimąsi prostitučių paslaugomis baudžiama ir Norvegijoje. Nors ši tvarka šalyje galioja dar trumpiau nei metus, Osle jau pavyko nubausti daugiau kaip 100 klientų. Tokių rezultatų pasiekti Lietuvoje, anot B. Palavinskienės, trukdo ir gana atlaidus visuomenės požiūris.

„Tokioje situacijoje ne paskutinis dalykas yra visuomenės tolerancija šiam reiškiniui. Lietuvoje labai didelis abejingumas prostitucijos verslui ir jo dalyviams - tiek paslaugų teikėjams, tiek pirkėjams. Kiek teko būti Norvegijoje ir domėtis, jų požiūris gana griežtas. Visuomenės požiūris sistemingai formuojamas, stengiantis išvystyti nepakantumą, diegiant nuomonę, kad pirkti seksualines paslaugas, pirkti žmogų, yra gėdinga ir smerktina. Šitoje pusėje Lietuva smarkiai atsilieka nuo pažangesnių valstybių“, - kalbėjo M. Romerio universiteto docentė.

Penkerius metus prostitucija besiverčianti moteris Lietuvos radijui pasakojo, jog moteris ir merginas šio verslo griebtis dažniausiai paskatina bedarbystė. Kita plačiai paplitusi priežastis - narkomanija. „Moterys neturi už ką maitinti vaikus, tad išeina į gatvę. Antra priežastis - narkomanija“, - teigė ji.

Anot jos, skiriamos baudos nuo šios veiklos neatgraso nei prostitučių, nei jų klientų.

„Aš pati buvau vieną kartą nubausta. O klientai vieni žino, kad gali nubausti, kiti - ne. Bet vis tiek ateina ir perka merginas. Įvedus bausmes niekas nepasikeitė. Kaip ėjo, taip ir eina. Į Vilnių važiuoja merginos iš kitų Lietuvos miestų ir dirba, nes čia daugiausiai užsiiminėjama šiuo verslu“, - pasakojo prostitutė.

Anot kriminologės B. Palavinskienės, Vilniaus stoties rajone dirbančios moterys - atskira visuomenės dalis, kurioje egzistuoja savos taisyklės.

„Tai paskutinis laiptelis. Moterys, kurios ten stovi, neturi ko prarasti, jos nuolat baudžiamos, bet kiek teko kalbėti, visų jų atsakymas toks: „Dirbau, dirbsiu ir toliau tai darysiu, nes reikia pinigų“, - kalbėjo B. Palavinskienė.

V. Jankoit pastebi, jog sunkmetis dar pagausino prostitucijos paslaugas teikiančiųjų gretas.

„Jaučiamas padidėjimas, net pagal surašytų protokolų kiekį. Mūsų skyrius pernai per visus metus surašė 203 protokolus. Šiemet per 10 mėnesių - 230 protokolų. Iš jų 12 protokolų surašyta asmenims, kurie naudojosi prostitučių paslaugomis. Papuolė ir vienas paslaugas teikęs vyriškosios lyties atstovas. Informacijos daugėja, akivaizdžiai daugėja skelbimų laikraščiuose ir internete, daugėja merginų stoties prieigose“, - kalbėjo V. Jankoit.

Anot jo, vien teisinėmis priemonėmis prostitucijos problemos išspręsti neįmanoma. „Prostitucijos priežastys yra ekonominiai, finansiniai nepritekliai, nedarbas ar nuolatinės darbo vietos neturėjimas. Taikant tik teisines priemones, jos rezultatų neduos. Turi būti priemonių visuma“, - kalbėjo V. Jankoit.

B. Palavinskienės teigimu, prostituciją užsiimančioms moterims pagalbą turėtų teikti ir nevyriausybinės organizacijos.

„Teisėsaugos sistema vykdo, kiek jai pavesta. Galėtų veikti ir visuomeninės organizacijos, kurios galėtų šalia represinių funkcijų teikti visokeriopą pagalbą: socialinę, psichologinę, pagalbą įgyjant profesiją“, - sakė ji.

Pasak B. Palavinskienės, prostitucijos legalizavimas taip pat nėra išeitis.

„Legalizavimo nuostata visuomenėje paplitusi, tačiau žmonės iki galo nesusimąsto, ką mes ketiname legalizuoti. Olandija legalizavo ir dabar dėl to stipriai gailisi. Legalizavimas problemų neišspręs, nes šalia legalizuotos prostitucijos visada bus nelegali. Visada atsiranda moterų, merginų, kurios dėl tam tikrų priežasčių netelpa į legalios prostitucijos rėmus - dėl sveikatos, išvaizdos, narkotikų vartojimo. Smurtas, kurį patiria prostitutės, egzistuos, ligos taip pat egzistuos, tik gal mažesniu mastu“, - kalbėjo ji.