Drąsiaus Kedžio jau daugiau kaip septynis mėnesius nėra gyvųjų tarpe, tačiau aistros dėl to, ar pats filmuodamas dukrą ir klausinėdamas ką su ja darė trys dėdės, jis nenusižengė įstatymams, nerimsta. Jo buvusi sugyventinė Laimutė Stankūnaitė tokį tėvo žingsnį vadina porgnografijos kūrimu ir visai neseniai bandė Teisėjų etikos ir drausmės komisijai įrodyti, kad šiame, anot jos, vaiko tvirkinime dalyvavo ir dabartinė jos dukters globėja Neringa Venckienė.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija šių jos kaltinimų net netyrė. Esą tai prokurorų kompetencija. Prokurorai į šiuos kaltinimus taip pat nieko negali atsakyti. Jie specialistams sumokėjo daugiau nei 20 tūkst.litų siekdami išsiaiškinti, ar D.Kedžio nufilmuotojoje medžiagoje nesimato N.Venckienės atvaizdo. Ekspertų atsakymas buvo neigiamas.

Portalo 1diena.lt turimi dokumentai rodo, kad aiškintis, ar šis filmavimas buvo teisėtas prokurorai bandė dar iki pernai metų spalio 5 d. kruvinųjų įvykių Kaune. Pirma tai tyrė Kauno prokurorai, po to byla pateko į Vilniaus apygardos prokuratūros  1-ojo labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroro Tomo Čepelionio rankas.

2009 m. rugsėjo 7 d. prokuroras atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą D.Kedžio atžvilgiu, nors L.Stankūnaitė ir pageidavo, kad jos buvusiam sugyventiniui būtų pradėta byla dėl piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ir pareigomis bei dėl ikiteisminio tyrimo duomenų paviešinimo.

Atvikščiai, šiame nutarime T.Čepelionis konstatuota, kad D.Kedys fimuodamas savo mažametę dukrą bei ją apklausinėdamas apie byloje tiriamas aplinkybes veikė siekdamas apsaugoti mergaitės interesus. Filmavimo metu mergaitės atžvilgiu nebuvo naudojamas nei psichologinis, nei fizinis smurtas, tėvas dukters neįžeidinėjo, nesielgė grubiai, nebuvo nustatyta ir piktnaudžiavimo ar išnaudojimo požymių.

Ir T.Čepelionis ir, kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Andrius Kiuršinas pažymi, kad mergaitės įstatyminio atstovo padaryti jos pasakojimų vaizdo įrašai yra gauti teisėtu būdu ir laikytini įrodymais šiame ikiteisminiame tyrime.

Kaltinamąjį aktą surašydamas ir į teismą vienintelį Andrių Ūsą pasiųsdamas, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Ramūnas Šileika, D.Kedžio filmuota medžiaga nesivadovavo. Kaip ir mergaitės tėvo, jo sesers N.Venckienės, tėvų Laimutės ir Vytauto Andriaus Kedžių bei kaimynių liudijimais.

Prokuroro pasiteisinimas buvo paprastas: nuo 2006 m. buvo kovojama dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo, jos tėvas jautė neapykantą A.Ūsui, nes šis 2006 m. lapkričio 11 d. teisme pavadino jį ne, „ūsu“, o „šliužu“ (D.Kedys jį tikrai taip pavadino, bet tame pačiame teismo posėdyje atsiprašė – red.past.), o N.Venckienės kompiuteryje rasta 2006-2007 m. sukurtų failų pavadinimai, kuriuose nepagarbiai vadinama L.Stankūnaitė ir jai tuo metu atstovavusi A.Ūso parūpinta advokatų kontora. R.Šileika daro išvada, kad dėl šių aplinkybių mažametės parodymai gali būti įtakoti.

Į artimiausių mergaitei žmonių liudijimus R.Šileika nekreipė dėmesio, o štai, L.Stankūnaitę ir A.Ūsą visą laiką gynusios žurnalistės Laimos Lavastės parodymai jam pasirodė vertingi. Nors ši, Violetos Naruševičienės atvežta prie Venckų ir Kedžių namų, mergaitę matė ir su ja bendravo vos kelias akimirkas.

L.Kedienei pakvietus mergaitę pakalbėti su žurnaliste, ši vos tik išgirdusi klausimus apie „kišimus“ neaiškiai sumurmėjo, kad tai jai sakė tėtis, sakė mama, sakė teta (ką jai sakė išvardinti asmenys parodymuose nedetalizuojama – red.past.), o po to pareiškė, kad nieko nežino, bėga važinėtis ir  pasišalino.                 

R.Šileika surašydamas kaltinamąjį aktą vadovavosi tik pačiais pirmaisiais mergaitės parodymais bei antrąja jos apklausa, kurią kaip jau rašėme, sutrukdė į apklausos kambarį A.Ūso pakviesta L.Stankūnaitė bei trijų specialisčių isvadomis, kurias jos surašė net nemačiusios mergaitės.