Z.Balčytis: demokratiškos eurokomisarų „kartuvės“ Europos Parlamente

Karštos diskusijos ir aštrūs politinių jėgų žodiniai susirėmimai žymėjo pirmąją 2010-ųjų metų darbo savaitę Europos Parlamente.

Nors kritikos strėlės smigo ir Lietuvos Vyriausybės deleguotą kandidatą Algirdą Šemetą, klausymų procedūrą reikia vertinti teigiamai.

Ji parodė, kad Europos Parlamentas entuziastingai imasi parlamentinės kontrolės ir taip užtikrintai sklaido abejones dėl galimo demokratijos trūkumo Europos Sąjungos politinėje sistemoje.

Bulgarė R.Želeva kandidatė į Tarptautinio bendradarbiavimo, humanitarinės pagalbos ir reagavimo į krizes komisarės postą sukėlė daugiausiai abejonių dėl savo galimai vis dar egzistuojančių verslo interesų. Europarlamentarų neįtikino ir politikės gynyba aktyviai teigiant, kad jos dokumentai yra tvarkingi pagal Bulgarijos teisę. Kadangi Bulgarija laikoma viena labiausiai korupcija ir organizuotu nusikalstamumu apraizgytų šalių, kritiką kandidatei Bulgarijos valdžia turėtų išsgirsti ir kaip kritiką sau pačiai dėl nesugebėjimo spręsti minėtų problemų.

Kolega Socialistų ir demokratų grupės vadovas Martinas Šulcas kandidatės R. Želevos atžvilgiu buvo negailestingas: „nekompetetinga ir netinkanti eiti šias pareigas“, reziumavo Parlamentaras.

Baronienė iš Jungtinės Karalystė K.Ašton - naujoji užsienio ryšių vadovė - kritikuojama dėl patirties stokos diplomatijoje. Paklausta apie savo politikos priorietus Ledi Ašton vardijo tarptautinius susitikimus, kuriuose sprendimai galimai bus priimami. Jos prisistatyme buvo galima pasigesti platesnio požiūrio į ES kaip regiono užsienio politiką ilguoju laikotarpiu. Kur link ir kokiu tikslu mes judėsime?

Vis tik pagirtinas kandidatės principingumas žmogaus teisių ir demokratijos vertybių atžvilgiu ir sveikas pragmatiškumas, akcentuojant, kad ES užsienio politikos naudą turi tiesiogiai jausti ES piliečiai.

Tarp blogiausiai vertinamų kandidatų užimti įtakingus Europos komisarų postus pateko ir Lietuvos atstovas, buvęs dabartinės Vyriausybės finansų ministras Algirdas Šemeta. Politikui pristigo žodžių paklaustam apie konkrečias priemones kovojant su sukčiavimu. Šemeta nedetalizavo kaip ketina tobulinti ES pagalbos lėšų vadybą ir spręsti mokesčių sistemos spragas. Nors su Lietuvos kandidatu priklausome skirtingoms politinėms stovykloms, aš linkęs apginti Šemetos kandidatūrą.

Pirmiausia jo atsakymai raštu į paklausimus yra paruošti be didelių priekaištų. Juose matyti, kad kandidatas suspėjo per trumpą laiką apčiuopti svarbiausias problemas ir jų pagrindu planuoti savo darbotvarkę ES komisaro poste. Antra, manau, kad šioje situacijoje turi veikti ir nacionalinis solidarumas. Esu šalininkas komandinio darbo, o ne konflikatvimo tarpusavyje. Realybė yra tokia, kad Lietuvos ir kitų naujųjų šalių narių įtaka ES politikai yra daug silpnesnė nei senbuvių. Bandant atsverti šį skirtumą ir siekiant apginti savo balsą, turime dirbti vieningai, susitelkę ties svarbiausiais savo politikos Europos Sąjungoje uždaviniais. 

Reikia pasidžiaugti kaimyninių Latvijos ir Lenkijos sėkme deleguojant kandidatus į Europos Komisiją. Nors kandidatą į biudžeto komisarus J. Levandovskį parlamentarai kritikavo už ambicingumo stoką, tačiau teigiamai vertinami politiko nuoseklumas, kompetencija, tvirtas ir argumentuotas priešinimasis radikalioms mokesčių srities reformoms.

Latvis Andris Piebalgs jau, galima sakyti, patyręs ES politikos „vilkas“ energetikos srityje, tikimasi, padidins ES veiksmų rezultatyvumą ir padedant besivystančioms šalims. Geriausiai Europos Parlamento nariai įvertino kandidatus ispaną J. Alumniją (konkurencija) ir prancūzą M. Barnjerą (vidaus rinka). Alumnijai skiriamos pagyros už aiškumą įvardijant tikslus, vartotojų interesus ir švaresnę aplinką pristatant kaip pagrindinius konkurencijos politikos vertinimo kriterijus. Prancūzijos kandidatas pasirodė įtikinamai, demonstruodamas finansinio reguliavimo išmanymą ir pasirengimą vykdyti sudėtingas finansų rinkų reformas.

Naujųjų komisarų darbo kokybę geriausia vertinti pagal veiklos rezultatus, tačiau klausymuose parodytą kandidatų pasirengimą dirbti galima vertinti teigiamai. Panašu, kad naujoji Komisijos sudėtis išlaikys pagrindinių ES politikos principų testinumą ir pasinaudos jau patyrusių šiame darbe pareigūnų kompetencija.

Tačiau tradicijų tąsa netrukdo institucijai atsinaujinti, pasinaudoti kitokia nei ES institucijose įgyta patirtimi, prie komandos pisijungiant naujųjų ES šalių politikams. Vis tik, prognozuojant vadinamosios naujosios Europos įtaką Komisijoje, reikia išlikti realistiškai kukliais, nes profesionalumo vertinimuose lyderiauja ES senbuviai. Kalbant apie bendrą Europos Parlamento nusiteikimą darbui su Komisija, matyti, kad vienintelė tiesiogiai ES piliečių renkama institucija ketina išnaudoti visas jai suteiktas galias atidžiai stebėti ir aktyviai įtakoti komisarų veiklą, todėl naujoje EK kadencijoje tikėtina daugiau dialogo ir atskaitomybės.


Šiame straipsnyje: Balčytis

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Neraštingumas, klaida ar kryptinga metodika?
    Neraštingumas, klaida ar kryptinga metodika?

    Beveik viso pasaulio naujienų agentūros transliavo nepaprastai pozityvią žinią, beveik stebuklą – prie Maskvos kilimo metu į paukščių būrį pataikęs lėktuvas tūpė avariniu būdu. Keli paukščiai buvo įsiurbti į variklius ir ...

    5
  • Kaip devalvuoti šventę
    Kaip devalvuoti šventę

    Šalies nepriklausomybės šimtmečio išvakarėse Afganistano sostinėje Kabule vestuvininkus susprogdino savižudis. Kadangi ten šeimos švenčių šventimas paprastai sutraukia šimtus giminaičių bei kitų sveči...

    3
  • „Valstiečių“ vežimas byra
    „Valstiečių“ vežimas byra

    Beveik darniai dardėjęs Ramūno Karbauskio "valstiečių" ir žaliųjų vežimas pastaruoju metu ėmė strigti. O iš spalvingos kompanijos vis garsiau girdėti ne tik Naisių ponui nemalonios replikos, bet ir įvairūs kivirčai. ...

    36
  • Ar žydelka – įžeidimas?
    Ar žydelka – įžeidimas?

    Pastarojo laiko įvykiai paviršiun iškėlė ne pačių gražiausių dalykų. Pirmiausia tai, kad, nepaisant kosmopolitiškėjančios bei lyg ir civilizuotos visuomenės, daugeliu klausimų konsensuso pasiekti vis dar nesugebame. Jei kažkas...

    98
  • Santuokiniai laisvės apribojimai
    Santuokiniai laisvės apribojimai

    Pamenu, paauglystėje, kai pačios smagiausios temos pakikenti su draugais būdavo intymios, labai juokdavomės iš nepadoraus anekdoto apie poną Petraitį. Perpasakojant trumpai, vyruką išsikviečia žmonos ginekologas, nes ana niekaip nesusila...

    10
  • Patriotizmas už pinigus
    Patriotizmas už pinigus

    Ketvirtis milijono eurų – daug tai ar mažai? Nelygu, kaip žiūrėsi. Eilinis žmogus dėl tokios sumos turi sunkiai dirbti gal dvidešimt metų. Aukštesnio lygio krepšininkui tai vieno sezono atlyginimas. Lietuvos krepšinio ...

    3
  • Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato
    Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato

    Kaip jau įprasta, vasaros pradžioje užverda viešos diskusijos apie prastėjančius abitūros egzaminų rezultatus, naikinamas studijų programas, perdėm žemai nuleidžiamą stojamųjų kartelę ir mažėjantį abiturientų, o tai reiškia ir ...

    3
  • Lietuvos švietimo vizija: perskirstysime biudžetą ir miegosime toliau?
    Lietuvos švietimo vizija: perskirstysime biudžetą ir miegosime toliau?

    Jeigu koks nors tūlas pilietis paklaustų kokio nors tūlo Lietuvos politiko apie kokios nors problemos sprendimo būdą, tai yra 99,9 proc. tikimybė, kad išgirstų du atsakymo variantus. Pirmas – reikia didinti finansavimą, antras – reik...

    4
  • Tarsi šimtas metų vienatvės
    Tarsi šimtas metų vienatvės

    Pirmasis britų bandymas įtvirtinti savo įtaką Afganistane baigėsi nesėkme (1839–1842). Po daugiau nei 30 metų Didžiosios Britanijos pajėgos grįžo, tik šįkart pasirengusios gerokai rimčiau. Iš pradžių britų valdžia siekė ...

    3
  • Mokykla – vaikams, išbandymai – tėvams
    Mokykla – vaikams, išbandymai – tėvams

    Laimei, švietimo strategams nešovė mintis, aklai bekopijuojant kitas šalis ir ilginant mokslo metus, keisti ne jų pabaigos, bet pradžios dieną. Tai, kad naują gyvenimo knygos lapą mūsų vaikai atverčia pirmąją rudens dieną, taip...

    2
Daugiau straipsnių