- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gerai pagalvojus, būtų neblogai žinoti telefoną žmogaus, kuris būtų per žingsnį arčiau valdžios dangaus.
Tokį, kuris privalėtų išklausyti kiekvieno aimanas dėl piktavališkos baltaplaukės, pastatančios automobilį negalvojant apie kitus daugiabučio gyventojus. Kuriam 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą galėtum pranešti apie paromis lojantį naują kaimyno šunį, namo rūsyje atsiradusį benamių kačių lizdą.
Tąsyk būtų aišku, kam pirmiausiai išsakyti skundus dėl baisių duobių kieme ar tarpuvartėje jaunatvišką energiją keiksmais beliejančius paauglius. Atėjus retai bendruomeniškumo akimirkai, jam girdint būtų galima balsu pasvajoti apie kvartalo Joninių šventę ar pavasarinę talką.
Žinoma, po kiekvieno pokalbio tikėtumės akivaizdžių rezultatų: kad stebuklingu būdu bus užlopytos duobės, sutramdyti triukšmadariai, išauklėtos tuštutės. Lauktume net ir skelbimo apie rengiamą talką ar šventę. Žinoma, be primygtinio paraginimo, kad talkoje dalyvauti būtina, o šventės užstalė ir muzikantai – pačių dalyvaujančiųjų reikalas.
Seniūnaičiai – tai jie turėtų būti tie žmonės, kurie it kokie slapti karo meto kurjeriai būtų visada pasirengę ištempti ausis, išgirsti, retransliuoti žinią adresatui, perduoti pastarojo atsakymą. Pagal įstatymą jie dar turėtų skatinti pačius gyventojus prižiūrėti artimiausias aikštes ar gatves, kurstyti kultūrinio ir sportinio gyvenimo aistras.
Užtenka pabandyti įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti tokio žmogaus (dirbančio visuomeniniais pagrindais!) diena – ir galima drąsiai numoti ranka: seniūnaičio misija absoliučiai neįmanoma.
Kiekvienos bendruomenės lyderis gali pasakyti, kad telkti gyventojus talkoms, kasmet rišti Morę ar pasveikinti kvartalo šimtametį – gana didelis darbas, tačiau net ir tai nė iš tolo neprilygsta pareigoms, kurias mainais už pasitikėjimą seniūnaičiui pagal įstatymus gali suteikti apklausoje dalyvaujantys gyventojai.
Kaune vykusių seniūnaičių rinkimų rezultatus netruksime sužinoti. Nors ir pavadinti apklausa, jie yra mikroskopinė savivaldos ar Seimo rinkimų kopija. Lietuviško drabstymosi purvais, įtarinėjimų, kad balsai buvo nupirkti, o išrinktasis asmuo niekam nežinomas, todėl veikiausiai „kažkieno nuleistas“, veikiausiai neišvengsime.
Po to pagal mūsų tradicijas turėtų sekti šnipinėjimo kampanija aiškinantis, ar rinktieji asmenys dirba sąžiningai, ar nėra susiję su kokia politine partija.
Logiška bus, jei kita pusė neatlaikys įtarimų debesies ir jausmo, kad kažką (ypač tai, kas arčiausiai žmonių ir ką jie mato nė nežiūrėdami, girdi nė neklausydami kiekvieną dieną) pakeisti pas mus yra beviltiška. Tuomet valdžios vertikalės naujokai ims mėgdžioti senbuvius: priekaištauti nepilietiškiems gyventojams ar bent reikalauti padengti „kanceliarines išlaidas“. Galiausiai gerais norais grįstas seniūnaičių projektas žlugs – arba išsigims ir virs partijų „penkta kolona“.
Ar toks scenarijus realistiškas? Atrodo, netruksime sužinoti. Gal įvyks stebuklas ir seniūnaičiai bus šuolis aukštyn, kuriuo pagaliau pakilsime iš duobių karo lauką primenančiame daugiabučių kieme.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6
Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1
Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...
-
Mažu apsiginsim4
Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...
-
Velnio sėkla televizijoje8
Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...