Quantcast

Vieno festivalio miestas

Jei Napoleonas Kaune ir anais laikais būtų pasiklydęs, kaip aną savaitę atsitiko jo antrininkui, Europos istorija galėjo būti kitokia, ir visi šiame kontekste minėtų nebe Vaterlo, o Kauną. Čia dar buvo „žvalgomasis“ Napoleonas, „tikrasis“ atjos birželį, o kad nepasiklystų, kareiviai jam nuties pontoninį tiltą, gal net su švytinčiom girliandom – kad tikrai nepasiklystų.

Napoleonas Pirmasis nuniokojo visą Kauną (sakoma, kad jis gynė Lietuvą nuo carizmo, bet iš garsiausio naujo lietuviško filmo juk žinom, kad nuo carizmo mus gynė Tadas Blinda), Napoleonas Pastarasis – ne visą, tik jo kultūros biudžetą, kuris terūpi patiems kultūrininkams, t.y. mažai ir neįtakingai visuomenės daliai. Na ir kas, kad paskirtasis „šventės“ režisierius protestuodamas atsisakė režisuoti, bus dar tų režisierių, o šitas su visais kultūrininkais tekeliauja kur nori naujai nutiestu pontoniniu tiltu.

Visai kitokio pobūdžio pontoninis tiltas veda į festivalį „Kaunas Jazz“, aprašytą jau tiek kartų, kad akys sudiltų beskaitant, ir per daugybę metų prisikvietusį tiek įvairaus stoto džiazo atlikėjų, kad ausys sudiltų beklausant. Kai kas tai vadina tradicija, kai kas inercija, bet, šiaip ar taip, visi žino, kad skambės karilionas, kils balionas, Irenos Mikuličiūtės pabiručiai margins grindinį, lauko scenoje šimtas dešimtą kartą siautės „Saulės kliošas“, o apie „grandų“ koncertus vieni sakys, kad „pernai buvo geriau“, o kiti, kad „ne, geriau šiemet“. Festivalis jau toks tradicinis, kaip velykinis margutis, niekas be jo neįsivaizduoja savo kultūrinės panoramos. Be „Lietuvos teatrų pavasario“ daugelis nesunkiai apsieitų, o Kaunas be „Kaunas Jazz“ (arba – jo legendos) atrodytų kaip zebras be dryžių. Tam tikra prasme, Kaunas ir yra Vieno festivalio miestas. Nenoriu sumenkinti kokio Pažaislio muzikos festivalio, ar net „Poezijos pavasario“, tačiau tokia kultūrine piligrimyste kaip „Kaunas Jazz“, mieste negali pasigirti niekas.

Vis labiau pasitraukiant į nebūtį ar neaiškias lokacijas festivalio senbuviams, tikrajai bohemiškai džiazuomenei, jų vietą turėtų užimti norintieji ne pasibūti, o tiesiog pasiklausyti muzikos. Ar iš tiesų taip? Festivalio publikos genezė per du jo gyvavimo dešimtmečius – puikiausia tema įdomiam sociologiniam tyrimui.

Kitą savaitę Kaune pagaliau turėtų būti atidarytas dar vienas potencialus kultūrinės piligrimystės ir kitokių traukų centras – „Fluxus ministerija“. Visiems įdomu, ar ji bus funkcionali ir patraukli visai kitoje terpėje, nei vilnietiškoji. O tai savaime intriguoja. Sėkme neabejoja tik pagrindinis šios ministerijos ministras Artūras Zuokas, kuris apskritai retai kuo nors abejoja. Ką gi, ačiū jam ir už optimizmą, ir už ministeriją. Kai taps Egipto prezidentu (egiptiečių idėja savo prezidentu rinkti Zuoką nusipelno aplodismentų), gal į Kauną perkels porą piramidžių. Napoleonas juk buvo ir prie piramidžių, tad jam Kaune pontoninio tilto ir mero kalbos gali neužtekti. Tiesa, piramidėms perkelti į Kauną gali prireikti lėšų. Ir nė kiek neabejoju, kad valdininkai jų rastų. Juk tai būtų pinigai, skirti kultūrai, ar ne?



NAUJAUSI KOMENTARAI

Sekmes paslaptis

Sekmes paslaptis  portretas
Keista, kaip dabartine Kuno valdzia dar nenumarino ir Kaunas Jazz. Gal kad leidzia Kupcinskui rotusej papozuot su rakteliu

Kauniečiai

Kauniečiai portretas
Ačiū, p.Navakai- tarp eilučių - Kauno kaimiškumo ir snobiškumo (be pagrindo - iš oro) miesto problemų analizė.

Domas

Domas portretas
Autorius atrodo labai nelaimingas savo gyvenimu. Galbūt užuot eilinį kartą laidžius subjektyvią kritiką apie Lietuvos visuomenę, susiimkit ir nuveikite, kas suteiktų džiaugsmo visuomenei ir svarbiausia Jums? ;)
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
  • Mažu apsiginsim
    Mažu apsiginsim

    Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...

    4
  • Velnio sėkla televizijoje
    Velnio sėkla televizijoje

    Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...

    8
  • Kultūra keičia kryptį
    Kultūra keičia kryptį

    Norom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės. ...

  • Verslas mokyklos suole
    Verslas mokyklos suole

    Siekdama skatinti verslumo ugdymą nuo pat mokyklos suolo, Inovacijų agentūra, bendradarbiaudama su anterprenerystės ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“, kviečia šalies mokyklas prisijungti prie praktinio verslumo ugdymo pr...

Daugiau straipsnių