Quantcast

Prezidentės patarėja: Lietuva visada laukia savo piliečių

Vetavusi kelias naujojo Pilietybės įstatymo nuostatas, Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiūlė diskutuoti, ar reikėtų pakeisti Konstitucijos straipsnį, kalbantį apie dvigubą pilietybę.

Prezidentės vyriausioji patarėja, Teisės grupės vadovė Solveiga Cirtautienė interviu 1diena.lt  tvirtina, kad valstybės vadovė tik siūlo politinę diskusiją šiuo svarbiu klausimu, bet nėra nusiteikusi nei už, nei prieš referendumą.

– Kodėl Prezidentė siūlo netaikyti įstatymo straipsnio, pagal kurį Lietuvos pilietybė galėtų būti suteikiama užsienio šalių sportininkams, menininkams, mokslininkams, tikintis iš jų nuopelnų Lietuvos valstybei?

– Ši nuostata nustato galimybę išimties tvarka suteikti dvigubą pilietybę asmenims, kurie ateityje galėtų turėti nuopelnų Lietuvos valstybei. Labai panaši nuostata jau galiojo ankstesniame įstatyme ir ji 2006-aisiais Konstitucinio Teismo (KT) buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Tuomet KT išaiškino, kad nuopelnai valstybei turi būti taip pagrįsti ir turi būti tokia apimtimi, kad dėl jų buvimo nekiltų abejonių.

– Kitaip tariant, draudžiama avansu suteikti pilietybę tikintis nuopelnų ateityje, nes jų gali ir nebūti?

– Taip, Lietuvos pilietybė išimties tvarka gali būti suteikta tik už jau pasiektus nuopelnus, negali būti suteikiama remiantis spėjimais į ateitį.

Prezidentė įsiklausė į konstitucinės teisės ekspertų nuomonę, įsigilino į KT jau paskelbtą išvadą ir nusprendė, kad negali pasirašyti Seimo priimtos Pilietybės įstatymo nuostatos, kuri jau kartą pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Jau akivaizdžiai suformuota praktika, jos privalu laikytis, todėl pakartotiniai priimti Konstitucijai prieštaraujančios nuostatos negalima.

– Ar Prezidentė, kaip ir vienas Seimo narys, nenori, kad Lietuvos nacionalinėse rinktinėse žaistų juodaodžiai?

– Čia klausimas nei už, nei prieš tokią galimybę. Čia keliamas klausimas, ar elgiamės pagal Konstituciją. Tai yra pagarbos Konstitucijai reikalas.

Nuomonių apie nacionalines rinktines galima turėti įvairių – ar mes geriau investuojame į savo sportininkus ir tikimės iš jų gerų rezultatų, ar mes norime tiesiog pirkti sportininkus iš užsienio? Čia jau visai kiti klausimai, nesietini su Konstitucijoje numatytais pilietybės klausimais.

– Kodėl vetuojamas įstatymo straipsnis dėl dvigubos pilietybės suteikimo asmenims, gyvenantiems ES ir NATO valstybėse?

– Šiame straipsnyje kalbama apie žmones, savanoriškai išvykusius iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11-osios į ES ir NATO šalis bei įgijusius tos šalies pilietybę. Pirma problema – Konstitucijos 12 straipsnis, kuris leidžia tik išimtiniais, ypač retais, atskirais atvejais turėti dvigubą pilietybę. O ši į įstatymą įrašyta nuostata gerokai išplečia dvigubos pilietybės suteikimo galimybę. Žinant emigracijos mastą ši nuostata leidžia dvigubai pilietybei tapti pernelyg paplitusiu reiškiniu. O to neleidžia Konstitucija.

Antras dalykas – kalbama apie asmenų suskirstymą pagal teritorinį principą. Dvigubą pilietybę leidžiama turėti tik ES ir NATO valstybių piliečiams, bet ne kituose pasaulio kraštuose gyvenantiems lietuviams, pavyzdžiui, Pietų Amerikoje ar Australijoje, kur išeivių iš Lietuvos taip pat nemažai. Tai tikra diskriminacija teritoriniu ir etniniu pagrindu, ir tai neleidžiama nei mūsų valstybės įstatymų, nei tarptautinių susitarimų. Dėl to jau yra griežtą nuomonę pareiškęs Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre. Jeigu mes savo įstatymuose numatytume tokią nuostatą dėl ES ir NATO, gresia akivaizdūs pralaimėjimai šiame teisme.

– Ar Prezidentė siūlo kokias nors vetuojamų įstatymo straipsnių pataisas?

– Ne, valstybės vadovė siūlo šias dvi nuostatas ne taisyti, bet išvis išbraukti, laikyti nepriimtomis.

– Išeiviai skundžiasi, kad dėl Prezidentės veto jie ir toliau bus skriaudžiami. Emigrantai tampa kitų šalių piliečiais, nes nori ten gyventi visavertį gyvenimą, bet nenori sudeginti tiltų su Lietuva, tad siekia turėti dvigubą pilietybę. Kodėl jiems to negalima?

– Valstybės vadovė pripažįsta, kad tai opi problema. Tiltai neturėtų būti deginami ir su išeiviais derėtų palaikyti kuo intensyvesnius ryšius.

Esama tvarka leidžia daugumai iš Lietuvos į ES išvykusių žmonių išlaikyti Lietuvos pilietybę ir gyventi svečioje šalyje, naudojantis lietuvišku pilietybės dokumentu. Taigi tokie žmonės išlaiko ir visas su Lietuvos pilietybe susijusias teises, gali bet kada grįžti, gali dalyvauti rinkimuose, pretenduoti į restituciją ir taip toliau.

Bet reikia sutikti, kad yra nemažai atvejų, kai atvykus į kitą valstybę reikia pasiimti jos pilietybę ir taip atsisakyti Lietuvos pilietybės. Tačiau jeigu toks žmogus norės kada nors atnaujinti ryšius su Lietuva, sugrįžti į ją ir atgauti Lietuvos pilietybę, įstatyme yra numatyta galimybė atgauti ją supaprastinta tvarka. Taigi Lietuva visada laukia savo piliečių, neatsisako jų.

– Prezidentė būtų už referendumą dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo?

– Valstybės vadovė atkreipė dėmesį, kad norint gerokai išplėsti galimybę taikyti dvigubos pilietybės institutą, reikėtų galvoti apie visos tautos apsisprendimą šiuo klausimu. Kitaip tariant, tik referendumas dėl Konstitucijos pataisos galėtų pakeisti šį straipsnį ir liberalizuoti dvigubą pilietybę.

Bet, pabrėšiu, Prezidentė nepasisako nei už, nei prieš referendumą. Ji tik pabrėžia, kad jeigu būtų politiniame lygmenyje sutariama, jog reikia liberalizuoti dvigubos pilietybės institutą, tuomet būtų reikalingas referendumas. Kitaip to klausimo niekaip neišspręsi.

– Rinkėjai Lietuvoje nebevaikšto balsuoti. Tad ar referendumas nebūtų pasmerktas?

– Manau, jeigu žmonėms tai svarbu, o, kaip rodo apklausos, pilietybė iš tikrųjų yra gana svarbus klausimas, tuomet negalima sakyti, kad referendumas tikrai neįvyks ir yra pasmerktas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Strateginė migla
    Strateginė migla

    Agresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...

  • E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
    E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką

    Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...

  • Willkommen in Litauen
    Willkommen in Litauen

    Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...

    18
  • Kur eina karavanas?
    Kur eina karavanas?

    Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...

    16
  • Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?
    Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?

    1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...

    11
  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    5
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    8
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
Daugiau straipsnių