Vetavusi kelias naujojo Pilietybės įstatymo nuostatas, Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiūlė diskutuoti, ar reikėtų pakeisti Konstitucijos straipsnį, kalbantį apie dvigubą pilietybę.

Prezidentės vyriausioji patarėja, Teisės grupės vadovė Solveiga Cirtautienė interviu 1diena.lt  tvirtina, kad valstybės vadovė tik siūlo politinę diskusiją šiuo svarbiu klausimu, bet nėra nusiteikusi nei už, nei prieš referendumą.

– Kodėl Prezidentė siūlo netaikyti įstatymo straipsnio, pagal kurį Lietuvos pilietybė galėtų būti suteikiama užsienio šalių sportininkams, menininkams, mokslininkams, tikintis iš jų nuopelnų Lietuvos valstybei?

– Ši nuostata nustato galimybę išimties tvarka suteikti dvigubą pilietybę asmenims, kurie ateityje galėtų turėti nuopelnų Lietuvos valstybei. Labai panaši nuostata jau galiojo ankstesniame įstatyme ir ji 2006-aisiais Konstitucinio Teismo (KT) buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Tuomet KT išaiškino, kad nuopelnai valstybei turi būti taip pagrįsti ir turi būti tokia apimtimi, kad dėl jų buvimo nekiltų abejonių.

– Kitaip tariant, draudžiama avansu suteikti pilietybę tikintis nuopelnų ateityje, nes jų gali ir nebūti?

– Taip, Lietuvos pilietybė išimties tvarka gali būti suteikta tik už jau pasiektus nuopelnus, negali būti suteikiama remiantis spėjimais į ateitį.

Prezidentė įsiklausė į konstitucinės teisės ekspertų nuomonę, įsigilino į KT jau paskelbtą išvadą ir nusprendė, kad negali pasirašyti Seimo priimtos Pilietybės įstatymo nuostatos, kuri jau kartą pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Jau akivaizdžiai suformuota praktika, jos privalu laikytis, todėl pakartotiniai priimti Konstitucijai prieštaraujančios nuostatos negalima.

– Ar Prezidentė, kaip ir vienas Seimo narys, nenori, kad Lietuvos nacionalinėse rinktinėse žaistų juodaodžiai?

– Čia klausimas nei už, nei prieš tokią galimybę. Čia keliamas klausimas, ar elgiamės pagal Konstituciją. Tai yra pagarbos Konstitucijai reikalas.

Nuomonių apie nacionalines rinktines galima turėti įvairių – ar mes geriau investuojame į savo sportininkus ir tikimės iš jų gerų rezultatų, ar mes norime tiesiog pirkti sportininkus iš užsienio? Čia jau visai kiti klausimai, nesietini su Konstitucijoje numatytais pilietybės klausimais.

– Kodėl vetuojamas įstatymo straipsnis dėl dvigubos pilietybės suteikimo asmenims, gyvenantiems ES ir NATO valstybėse?

– Šiame straipsnyje kalbama apie žmones, savanoriškai išvykusius iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11-osios į ES ir NATO šalis bei įgijusius tos šalies pilietybę. Pirma problema – Konstitucijos 12 straipsnis, kuris leidžia tik išimtiniais, ypač retais, atskirais atvejais turėti dvigubą pilietybę. O ši į įstatymą įrašyta nuostata gerokai išplečia dvigubos pilietybės suteikimo galimybę. Žinant emigracijos mastą ši nuostata leidžia dvigubai pilietybei tapti pernelyg paplitusiu reiškiniu. O to neleidžia Konstitucija.

Antras dalykas – kalbama apie asmenų suskirstymą pagal teritorinį principą. Dvigubą pilietybę leidžiama turėti tik ES ir NATO valstybių piliečiams, bet ne kituose pasaulio kraštuose gyvenantiems lietuviams, pavyzdžiui, Pietų Amerikoje ar Australijoje, kur išeivių iš Lietuvos taip pat nemažai. Tai tikra diskriminacija teritoriniu ir etniniu pagrindu, ir tai neleidžiama nei mūsų valstybės įstatymų, nei tarptautinių susitarimų. Dėl to jau yra griežtą nuomonę pareiškęs Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre. Jeigu mes savo įstatymuose numatytume tokią nuostatą dėl ES ir NATO, gresia akivaizdūs pralaimėjimai šiame teisme.

– Ar Prezidentė siūlo kokias nors vetuojamų įstatymo straipsnių pataisas?

– Ne, valstybės vadovė siūlo šias dvi nuostatas ne taisyti, bet išvis išbraukti, laikyti nepriimtomis.

– Išeiviai skundžiasi, kad dėl Prezidentės veto jie ir toliau bus skriaudžiami. Emigrantai tampa kitų šalių piliečiais, nes nori ten gyventi visavertį gyvenimą, bet nenori sudeginti tiltų su Lietuva, tad siekia turėti dvigubą pilietybę. Kodėl jiems to negalima?

– Valstybės vadovė pripažįsta, kad tai opi problema. Tiltai neturėtų būti deginami ir su išeiviais derėtų palaikyti kuo intensyvesnius ryšius.

Esama tvarka leidžia daugumai iš Lietuvos į ES išvykusių žmonių išlaikyti Lietuvos pilietybę ir gyventi svečioje šalyje, naudojantis lietuvišku pilietybės dokumentu. Taigi tokie žmonės išlaiko ir visas su Lietuvos pilietybe susijusias teises, gali bet kada grįžti, gali dalyvauti rinkimuose, pretenduoti į restituciją ir taip toliau.

Bet reikia sutikti, kad yra nemažai atvejų, kai atvykus į kitą valstybę reikia pasiimti jos pilietybę ir taip atsisakyti Lietuvos pilietybės. Tačiau jeigu toks žmogus norės kada nors atnaujinti ryšius su Lietuva, sugrįžti į ją ir atgauti Lietuvos pilietybę, įstatyme yra numatyta galimybė atgauti ją supaprastinta tvarka. Taigi Lietuva visada laukia savo piliečių, neatsisako jų.

– Prezidentė būtų už referendumą dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo?

– Valstybės vadovė atkreipė dėmesį, kad norint gerokai išplėsti galimybę taikyti dvigubos pilietybės institutą, reikėtų galvoti apie visos tautos apsisprendimą šiuo klausimu. Kitaip tariant, tik referendumas dėl Konstitucijos pataisos galėtų pakeisti šį straipsnį ir liberalizuoti dvigubą pilietybę.

Bet, pabrėšiu, Prezidentė nepasisako nei už, nei prieš referendumą. Ji tik pabrėžia, kad jeigu būtų politiniame lygmenyje sutariama, jog reikia liberalizuoti dvigubos pilietybės institutą, tuomet būtų reikalingas referendumas. Kitaip to klausimo niekaip neišspręsi.

– Rinkėjai Lietuvoje nebevaikšto balsuoti. Tad ar referendumas nebūtų pasmerktas?

– Manau, jeigu žmonėms tai svarbu, o, kaip rodo apklausos, pilietybė iš tikrųjų yra gana svarbus klausimas, tuomet negalima sakyti, kad referendumas tikrai neįvyks ir yra pasmerktas.