Redakcijos skiltis

Futbolo veikėjams savos ambicijos ir tarpusavio karai pasirodė reikšmingesni už nacionalinės rinktinės ir visų futbolo sirgalių interesus.

Lietuvos futbolas – aklavietėje. Galbūt teisūs tie, kurie sako, kad šeštadienio pralaimėjimas Prancūzijai dar nenubraukia rinktinės vilčių 2010 m. keliauti į Pietų Afriką. Tačiau daugėja ir "bet".

Jose Couceiro prilipo Jėzaus Kristaus pravardė, bet portugalas negali kurti stebuklų plynoje vietoje. Realybė paprasta – Lietuvos rinktinė šiuo metu turi vos keturis futbolininkus, žaidžiančius aukšto lygio Europos klubuose. Vienas iš jų (Marius Stankevičius) iškrito dėl traumos, kitas (Saulius Mikoliūnas) dar nespėjo išsilaižyti žaizdų.

Gali verstis per galvą, tačiau per kelias dienas futbolininkas neįgis geros sportinės, o juo labiau – rungtynių – formos. Todėl šeštadienį perdavimai ir skriejo ne į priekį, o už spurtuojančio žaidėjo. Būtent po vienos tokių klaidų neįspūdingai rungtyniavę prancūzai nubaudė šeimininkus.

Ką daryti? Nėra abejonių, kad per kelis mėnesius smarkiai pražilusio J.Couceiro galvoje sukasi įvairios galimybės. Tačiau portugalas visur atsitrenkia lyg į sieną. J.Couceiro tiesiog maldavo, kad šalies futbolo čempionatas prasidėtų kovo pradžioje ar bent viduryje. Deja, futbolo veikėjams savos ambicijos ir tarpusavio karai pasirodė reikšmingesni už nacionalinės rinktinės ir visų futbolo sirgalių interesus.

Šis lietuviško futbolo pavasaris – kaip niekada maištingas. Praėjusį sezoną įsiliepsnojusi nesantaika tarp buvusių sąjungininkų – futbolo imperijos savininko Vladimiro Romanovo ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento Liutauro Varanavičiaus – pasiekė apogėjų.

Milijonieriaus kontroliuojamas FBK "Kaunas" aiškiai pareiškė apie "demaršą", bet federacija pasirodė nepėsčia ir atsakė dar didesniu. Penktadienį paaiškėjo, kad maištaujantys FBK "Kauno" ir Klaipėdos "Atlanto" klubai šį sezoną žais mėgėjų II lygoje. Maža to, už neva neetiškus pareiškimus dar turės stoti prieš LFF Drausmės komitetą.

Kirviai pokši, skiedros lekia. Tačiau visa tai – tik emocijos ir ambicijos. Solidžių ir kostiumuotų vyrų, kurie elgiasi lyg vaikų darželyje. Aukos sindromas, kaip pasakytų psichologai.

Kita vertus, toks vaizdelis Lietuvos futbolui – jokia naujiena. Tiesiog Lietuvos futbolo "puoselėtojai" per 20 nepriklausomybės metų nesugeba suprasti, kam reikalingas šitas žaidimas.

Jei nesupranta, galime priminti, – žmonėms. Ką dabar daryti tiems keliems šimtams likusių ištikimų ir naivių futbolo gerbėjų Kaune ir Klaipėdoje? Na, gerai, Kaune dar bus "LKKA/Teledema". O uostamiestyje – trečiame pagal dydį Lietuvos mieste?

Kodėl nė vienas kostiumuotų klubų vadovų nenorėjo įsiklausyti į savo sirgalių prašymus, kad A lygoje būtų leista žaisti Vilniaus "Žalgiriui"? Todėl, kad iki šerdies supuvusiems futbolo veikėjams nė velnio nerūpi futbolas. Kas rūpi tada? Vieną iš potencialių atsakymų – lažybų pinigai, – pateikė V.Romanovas.

Ar tokie pareiškimai arti tiesos, nežino ir nenori sužinoti niekas. Tačiau faktas, kad nuo savo valdžios apsvaigę federacijos vadovai nebesugeba nusileisti ant žemės, akivaizdžiai bado akis.

Todėl ir turime apgailėtiną nacionalinį čempionatą, kurio komandos į Lietuvos rinktinę sugebėjo deleguoti vieną žaidėją. Tiesa, ir tas pats (Kęstutis Ivaškevičius) atstovauja į antrą lygą išgrūstam FBK "Kaunui".

Prieš gerą pusmetį dar nesinorėjo tikėti kelių A lygos klubų atstovų žodžiais, kad šį sezoną turėsime pusiau mėgėjišką čempionatą "a la Farerai". Deja, ši pranašystė pasirodė pranašiška.

Užuojauta Lietuvos futbolo sirgaliams. Užuojauta jums, J.Couceiro, kad turite reikalų ne su profesionalais, o su kostiumuotais Lietuvos futbolo povais.