Naujausias gyventojų nuomonės tyrimas „Eurobarometras“ atskleidė: Lietuvos gyventojų optimizmas dėl jų šeimos ir šalies finansinės bei ekonominės padėties blėsta.

Tiesą sakant, būtų keista, jei būtų kitaip. Tas pats tyrimas parodė, kad liūdnus savo šalies ūkio scenarijus kuria visos Vidurio ir Rytų Europos tautos. Tik estai, net ir susidūrę su ekonomikos perkaitimo pasekmėmis, nepraranda vilties.

Galime tradiciškai guostis: kalti ne mes, bet lietuviškuose genuose slypintis pesimizmas. Tačiau šįkart vertėtų kalbėti ne vien apie prigimtinį polinkį peikti visa, kas sava, ir visas stiklines matyti pustuštes.

Apklausos metu, pernai rugsėjo, spalio mėnesiais, dauguma mūsų buvome grįžę iš užsienio (po atostogų arba produktyvios veiklos sezoninio darbo baruose), skaičiavome rekordiškai išaugusias algas, labai garsiai dar neaptarinėjome, kurią jos dalį suris infliacija, nežinojome būsimų dujų kainų šuolio. Tačiau ir tai nestiprino pasitikėjimo šalies ūkiu.

Gal jau metas galvoti, kad mūsų pesimizmo priežastis – ekonominis neišprusimas, nesugebėjimas suvokti, ką reiškia gera finansinė ir ekonominė padėtis rinkos sąlygomis?

Išvakarėse paskelbtas Lietuvos gyventojų asmeninių finansų tvarkymo elgsenos tyrimas parodė, jog mes vis dar nesugebame naudotis visomis laisvosios rinkos teikiamomis galimybėmis.

Kalba ne vien apie mėgavimąsi privataus verslo sukurtais produktais. Prekybos centruose tenkinti materialinių gėrybių kaupimo maniją mes mokame puikiai, tačiau protingai taupyti – ne.

Palaikome oro avialinijų konkurencinę kovą, piginančią keliones po Europą, puikiai išnaudojame fizinę jėgą vertinančią ES darbo rinką, tačiau, kaip ir mūsų seneliai, pinigus kaupiame kišdami į kojinę.

Ši Vertybinių popierių komisijos užsakymu atlikta analizė atskleidė, kad pernai, net ir gaudami rekordines algas, nė nebandėme jų investuoti.

Nors rinka siūlo kaip niekad daug galimybių priversti dirbti pačius pinigus, kaupti juos ateičiai, absoliuti dauguma mūsų geriausiu atveju tenkinasi turėdami indėlį banke, taupyklę namuose, o kas dešimtas, pasidavęs nekilnojamojo turto pirkimo bumui, investavo šioje srityje.

Vyresnės kartos atstovams ryžto stoką galima atleisti. Bet su pinigais elgtis vis dar nemoka ir darbingiausi tautiečiai, kurių absoliuti dauguma planuoja gyventi iš socialinio draudimo fondo pensijos arba apskritai nemąsto apie ateitį.

Panašu, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios gali išsipildyti ir liūdniausias ūkio raidos scenarijus – ekonomiškai neišprususi visuomenė, nemokanti gyventi net ir augančios ekonomikos sąlygomis.