Žvejų rojus Rusnėje išnyko

Rusnė jau nebėra žvejų sostinė. Nemuno deltos regioniniame parke jau nebėra žuvų ir žvejų, vandens telkiniai uždumblėja, žiemą po ledu
gaišta žuvys.

Rusnė jau nebėra žvejų sostinė. Nemuno deltos regioniniame parke jau nebėra žuvų ir žvejų, vandens telkiniai uždumblėja, žiemą po ledu
gaišta žuvys. 

Nesuprantami yra aplinkos ministro Valentino Mazuronio norai visuose šalies vandens telkiniuose, išskyrus Kuršių marias ir Nemuno žemupį, nuo 2014 metų uždrausti verslinę žvejybą. Nemuno žemupyje nebėra ko gaudyti – liko tik smulkutės stintos, kurių pusę laimikio pavasarį išsivežė estai.

50 metų Rusnėje dirbau gamtosaugininku, ichtiologijos mokslų specialistu, kraštotyrininku. Artimai bendravau su Rusnės gyventojais, apylinkių žvejais, domėjausi žvejų šeimų buitimi. Dar niekada žvejai negyveno taip sunkiai, kaip dabar.

Netgi pokariu 1946–1950 metais veikė E.Telmano žvejų artelė, susikūrė Rusnės žuvų apdorojimo įmonė. Žvejyba suintensyvėjo nuo 1951 metų, kai žvejai įsigijo buksyrinius katerius, dores su 10 ir 20 AG varikliais, pakankamai valčių, pasigamino 800–1000 metrų ilgio traukiamuosius tinklus su plokščiadugnėse valtyse įrengtais volų suktuvais.

Tuo metu Rusnės E.Telmano žvejų artelės laimikiai per metus siekė 400–500 tonų. Jie buvo didesni nei kitose pamario artelėse – Nidos „Pasieniečio“, Preilos „Neringos“, Juodkrantės „Baltijos aušros“, Drevernos „S.Kirovo“, Ventės „R.Liuksemburg“.

1958 metais E.Telmano žvejų artelė buvo organizuota į Rusnės valstybinį žuvininkystės ūkį. Laimikiai siekė nuo 500 iki 802 tonų per metus. Rusnėje veikė žuvų apdorojimo įmonė. Ji 1989 metais pagamino ir realizavo net 947,5 tonos žuvų produkcijos – 348 tonas maistinių atšaldytų žuvų, 344 tonas karštai rūkytų karšių, žiobrių, ungurių, 214 tonų šaltai rūkytų žuvų, 39 tonas prieskoninių žuvų. Šiandien šios įmonės vietoje stūkso tik tušti apleisti ir niekam nereikalingi statiniai.

Saloje buvo įrengti 300 ha karpių auginimo tvenkiniai. Juose veistos lašišos, žiobriai, sykai, sterkai, lydekos, vėgėlės, bandyta įveisti besterius – sterlės ir eršketo (belūgos) hibridą. Iš viso to liko tik tušti nenaudojami apžėlę plotai – laukinių augalų šabakštynai, darantys gėdą dėl tokios „gaspadorystės“.

Žuvininkystės niokojimas Rusnės saloje sutapo su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu. Sostinės galvos valdė nepaisydamos kaimo žmonių interesų. Pradžioje žuvininkystės padaliniai perėjo į atvykėlių iš kitur rankas, o laikui bėgant visai sunyko. Rusnėje buvusi moderni žuvų rūkyklos įranga iškeliavo pro vartus į privačias sodybas, kur žuvys dar kažkiek apdorojamos primityviai įrengtose rūkyklose.

Nugriovus artezinio vandens bokštą sunaikintas ir Šyškrantėje dar veikęs žuvivaisos cechas.

Dar buvo likusi bendrovė „Rusnės žvejys“. Plaudavo atkakliausi žvejai botais žvejoti į Kuršių marias. Dabar ir šito neliko.

Gal net nežino aplinkos ministras, kad anuomet „žvejų rojumi“ vadintoje Rusnėje žvejų beveik nebėra. Per porą dešimtmečių Lietuva visiškai sugriovė pamario žuvininkystės sistemą. Net graudu žiūrėti į vakarykščius žvejus, kaip jie, gyvendami iš pašalpų, skęsta neviltyje.

Pone, aplinkos ministre, ne deklaracijomis ar draudimais skatinkite žvejybos verslą, o realiais darbais. Turėdamas didžiulę patirtį, realiai vertindamas ekologinę ir organizacinę situaciją Nemuno žemupyje drąsiai galiu teigti – norėdami atkurti žvejybos verslą jūs, Vilniaus valdininkai anksčiau ar vėliau turėsite investuoti ne dešimtis, o šimtus milijonų litų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

valdžios

valdžios  portretas
neturim tai aišku bet kodėl patys rusniškiai ir kiti lietuvaičiai taip leidžiasi skriaudžiami atėjūnų ? kas turi tvarkyti Rusnės gyvenimą jei ne patys RUSNIŠKIAI?

Rusniskis

Rusniskis portretas
Is viso neaisku kam dirba ta musu valdzia.Visas sritis,ne tik Rusnes saloje,baigia suzlugdyti!Visa Lietuva smigdina kazkur.Kuom dabar gali pasigirti Lietuvos Respublika?kuria sritim?Puikiai atsimenu Rusnes tvenkinius,pirmasias bulves rusniskiu suveztas i Lietuvos ir Kaliningrado!!!turgus.O iki ko dabridom dabar?!
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vienybės ar susiskaldymo diena?
    Vienybės ar susiskaldymo diena?

    Štai ir vėl rugpjūčio 23-ioji. Prieš 30 metų ši data tapo ne tik politinių grobuonių savivaldžiavimo ir tragiškų pasekmių trims Baltijos valstybėms diena, bet galingumo ir vienybės simboliu. Kas tą dieną stovėjo gyvojo...

  • Svarbiausios automobilių apmokestinimo įžvalgos
    Svarbiausios automobilių apmokestinimo įžvalgos

    Nebūtinai tas, kas pradėjo pirmas, patirs sėkmę. Dažnai vėliau pasekę pirmojo pėdomis gali nebekartoti patirtų klaidų. Automobilių apmokestinimo modelių Europos šalyse yra labai daug, todėl Lietuva turi galimybę perimti geriausias tradicij...

    2
  • Prisiminimai apie Baltijos kelią iš Prahos
    Prisiminimai apie Baltijos kelią iš Prahos

    Baltijos kelias padėjo Lietuvai, Latvijai ir Estijai patekti į pasaulinės žiniasklaidos antraštes. 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją apie 2 mln. žmonių susikibę už rankų suformavo gyvąją grandinę, minėdami 50-ąsias Molotovo ir Ribbentropo pa...

  • 1939-ieji. Tarpukario Europos laidotuvės
    1939-ieji. Tarpukario Europos laidotuvės

    Šiemet sukanka 80 metų, kai pasirašytas Molotovo–Ribbentropo paktas – nacistinės Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis, kuri atvėrė kelią nuožmiausiam karui. ...

  • Kodėl valstybė turėtų remti ir skatinti kolekcininkus
    Kodėl valstybė turėtų remti ir skatinti kolekcininkus

    Lankantis Europos sostinėse ir didmiesčiuose, dažnas iš mūsų užsuka į garsius muziejus. Mus stebina įspūdingos meno kūrinių, tame tarpe antikinio (archeologijos), kolekcijos Luvre Paryžiuje, Britų muziejuje Londone, Meno istorijos muziejuje...

    1
  • Poezija ištirpusiam ledynui
    Poezija ištirpusiam ledynui

    Jau rytoj, dar nepasibaigus darbo dienai, tikrieji patriotai (nes kiti turbūt mažesni patriotai arba išvis ne patriotai, kadangi liks savo darbo vietose) rinksis akcijoje-šventiniame susitikime "Baltijos keliui – 30 metų. Pabūkime ...

    7
  • Kelias ten, kur nėra šou
    Kelias ten, kur nėra šou

    Belaukiant 30-ųjų Baltijos kelio akcijos metinių per Lietuvą ėmė vilnyti renginių banga. Nuo senovinių automobilių žygio iki Vilnių, Rygą ir Taliną jungiančios specialios muzikinės sąšaukos, nuo koncerto su (ne)senstančiu Andriumi Mamon...

    5
  • Rusijos absurdo dramai žiūrovai nebūtini
    Rusijos absurdo dramai žiūrovai nebūtini

    Komunistai, reikalaujantys sąžiningų rinkimų ir mojuojantys Stalino portretais, kad atkreiptų dėmesį į savo reikalavimus – tai atrodo panašu į absurdo komedijas kuriančio italų dramaturgo Dario Fo sugalvotą ironišką atomazgą. ...

    2
  • Už gerus darbus
    Už gerus darbus

    Retkarčiais pakeisti vieną kitą ministrą labai sveika. Aišku, Vyriausybei nuo to nei šilta, nei šalta, kaip dirbo, taip ir dirbs. Nuo ministrų Lietuvoje visiškai niekas nepriklauso. Jei užkulisiuose bus nuspręsta, kokias vals...

    2
  • Tirpstanti galia ir Prezidentas
    Tirpstanti galia ir Prezidentas

    Valdymas prasidėjo ir jau matome naujojo LR Prezidento Gitano Nausėdos silpnybes. Jis mielai lanko mūsų užsienio partnerius: Lenkiją, Latviją, Vokietiją. Ir, aišku, tai daryti reikia. Tai jo pareiga. Tiesa, orlaivis „Spartanas“ &ndas...

    8
Daugiau straipsnių