Žmogus žmogui – putinas

Ivanas Vasiljevičius (1530–1584) buvo Vasilijaus Ivanovičiaus (1479–1533) ir jo žmonos Elenos Vasilijevnos (1510–1538) sūnus. Jo senelė Sofija (1449–1503) buvo paskutiniojo Bizantijos imperatoriaus Konstantino XI (1405–1453) jaunesniojo brolio Tomo (1409–1465) dukra, kuriai pavyko tapti antrąja Maskvos valdovo Ivano III (1440–1505) žmona.

Ivano Vasiljevičiaus senelis (taip pat Ivanas Vasiljevičius) buvo be galo ambicingas, tad, vesdamas Rytų Romos imperijos karališkosios šeimos narę, jis veikiausiai tikėjosi, kad netolimoje ateityje jam arba jo ainiams pavyks tapti dar ir Bizantijos žemių valdovais, tačiau šias svajas išsklaidė Konstantinopolio žlugimas (paskutinės 1453 m. pavasario dienos).

1533 m., mirus Vasilijui Ivanovičiui, trejų metų Ivanas Vasiljevičius tapo formaliu Maskvos miesto valdovu. Iš pradžių regento pareigas ėjo Elena Vasilijevna, tačiau, prabėgus penkeriems metams, ji taip pat paliko šią ašarų pakalnę, tad valstybės reikalais bei Ivanu ir jo broliu Jurijumi Vasiljevičiumi (1532–1563) pradėjo rūpintis įvairiausios bojarinų šeimos.

Sklando kalbos, kad didikai itin bjauriai elgėsi su potencialiais monarchais. Berniukus jie prastai maitino ir rengė, tarsi to būtų negana, Ivanui ir Jurijui teko patirti tai, kas mūsų valstybėje vadinama „patyčiomis“ (pašaipiausi esą buvę Šuiskių ir Bielskių klanų atstovai).

Šie pasakojimai galėtų paaiškinti liguistą Ivano Vasiljevičiaus neapykantą didikams ir padėtų apčiuopti kitų ekscentriškumu pagarsėjusio valdovo psichinės būklės problemų šaknis, tačiau patikrinti to mūsų dienomis nebeįmanoma.

1547 m. sausį Ivanas buvo karūnuotas visos Rusijos caru, o po kelių savaičių vedė Anastasiją Romanovną (1530–1560), kurios giminaičiai vėliau tris šimtus metų valdė Rusiją.

Dar po kelių mėnesių, 1547 m. vasarą, Maskvą nusiaubė gaisras.

Pirmaisiais naujojo valdovo karaliavimo metais buvo peržiūrėtas ir patobulintas Ivano III laikais įvestas Įstatymų kodeksas, įkurta reguliarioji šaulių (strelcy) kariuomenė, kurios nariai dažniausiai vaizduojami vilkintys raudonais paltais (ar chalatais), nešiojantys kailines kepures bei laikantys rankose didžiulius kirvius (veikiausiai alebardas), buvo įsteigtas Žemės soboras ir Didikų taryba (būsimųjų parlamentų prototipai), bandyta vystyti modernų knygų leidybos verslą, žengti pirmieji žingsniai įvedant baudžiavą (apribotas valstiečių judėjimas).

1560 m., mirus Anastasijai Romanovnai, viskas ėmė keistis. Sutuoktinės netektis (jeigu tik jis pats neprisidėjo prie jos baigties) veikiausiai dar labiau pakurstė monarcho nepasitikėjimą jį supančiais asmenimis, valstybę užklupo sausra, badas, o ir geopolitinė situacija Rusijai tuo metu nebuvo itin maloni.

Nors tuo metu Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija dar nebuvo įkurta, Rusijos valdovams teko taikstytis su Osmanų imperijos, Lenkijos ir Marijos žemės, Hanzos miestų sąjungos konkurencija bei nuolatiniais Krymo totorių įsiveržimais, kuriais šie klajokliai siekė prisigrobti potencialių prekių vergų prekybai (Taip. Taip. Krymas nuo pat Ievos ir Adomo buvo Rusijos dalis).

1558 m. sausį Rusija įsivėlė į 25 metus trukusį karą su Lenkija, Marijos žeme bei Skandinavijos valstybėmis dėl dominavimo dabartinių Estijos ir Latvijos valstybių kraštuose, o 1568 m. – dar ir į trumpesnį, vos porą metų trukusį, Rusijos pergale pasibaigusį konfliktą su Osmanų imperija.

Taip pat reikėtų paminėti, kad būtent Ivano Vasiljevičiaus valdymo laikais (XVI a. devintajame dešimtmetyje) Rusija pradėjo beveik du šimtmečius trukusius žygius prieš Sibiro tautas, pasibaigusius šio gamtos išteklių turtingo regiono užkariavimu bei kolonizavimu.

Nors pirmoji Jermako Timofejevičiaus (1532 (arba 1542)–1585) ekspedicija nebuvo sėkminga, ilgainiui Rusijos valdovai įtvirtino savo galią šiuose kraštuose.

Kaip ir dauguma autoritarų, Ivanas Vasiljevičius bandė išsaugoti valdžią bei kompensuoti užsienio politikos nesėkmes vidaus politikos sąskaita. 1564 m. gruodį Ivanas persikėlė iš Maskvos į Aleksandrovą, iš kurio išsiuntė dvi žinutes, kaltinančias aristokratiją bei dvasininkiją amoralumu ir skelbiančias apie sosto atsisakymą.

Aristokratų atsiųsti šaukliai maldavo Ivaną grįžti ir šis grįžo su trenksmu. Iš pradžių Rusija buvo padalyta į dvi dalis – Opričniną (tiesiogiai valdomą Ivano) ir Zemščiną (vis dar valdomą aristokratų). Vėliau buvo sukurta nauja (nuo strelcy atskirta) Ivanui tiesiogiai pavaldi jėgos struktūra, kurios nariai ilgainiui pradėti vadinti opričnikais.

Opričnikus galima vadinti asmens sargybiniais arba privačia kariauna, kurios nariai už savo iškilimą bei turtus buvo tiesiogiai skolingi Ivanui, tačiau juos taip pat galima laikyti ir pirmąja slaptąja Rusijos politine policija (ČEKA, NKVD, KGB, FSB ir kt. pirmtake), mat dažniausiai opričnikai būdavo pasitelkiami siekiant kontroliuoti arba likviduoti bojarinus bei kitus asmenis, kurie, anot Ivano Vasiljevičiaus, kėlė jam grėsmę.

Iki pat šių dienų raiteliai juoda apranga, prie balnų kabančios šunų galvos ir šluotos (jų kotais veikiausiai per kankinimus buvo prievartaujami žmonės) laikomi neatsiejama visuomenės sąmonėje įsitvirtinusio opričnikų įvaizdžio dalimi.

Ši organizacija savo galios apogėjų pasiekė 1570 m. žiemą, per kurią nepatikimu laikomame Novgorode buvo surengtos klaikios žudynės.

1572 m. Opričnina ir Zemščina vėl buvo sujungtos, o opričnikų struktūra likviduota. Vieni ekspertai tai sieja su Krymo totorių ir osmanų sėkme deginant Maskvą (1571 m. gegužė), kiti – su blėstančia aristokratijos įtaka.


Šiame straipsnyje: karas UkrainojeRusijaIvanas Vasiljevičius

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • P. Tamolė: reikia mokytis ginti tėvynę
    P. Tamolė: reikia mokytis ginti tėvynę

    Paulius Tamolė – aktorius ir režisierius, trijų vaikų tėtis, skautas, šaulys, o dabar – ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) 801-osios nekinetinių operacijų kuopos karys. ...

    1
  • Panelės su dalgiu maratonai
    Panelės su dalgiu maratonai

    Visos mirtys – dėl nervų, vis kartoja aplinkinius stebintys gyvieji. Negalima būtų sakyti, kad taip verčia kalbėti ne faktai, o tik nuogos emocijos. Ypač dabar, kai regime tokį ATA dažnį. Vien gegužę iškeliavo A. Adamkienė, etnomuziko...

    6
  • Miestų bronchitas
    Miestų bronchitas

    Visko pertekę savo moderniuose namuose lekiame į gamtą atgaivos ir stiprybės. Iš miestų žaluma išeina. Tiksliau, išstumiama. ...

  • Naujojo žmogaus portreto eskizai
    Naujojo žmogaus portreto eskizai

    Vis dažniau mūsų viešojoje erdvėje, mokslo populiarinimo, publicistikos tekstuose ir pokalbiuose nuogąstaujant konstatuojama, kad gyvename labai didelių permainų laikais: nestabili geopolitinė padėtis, globalių problemų aštrėjimo gr...

  • Žmogiškosios klaidos
    Žmogiškosios klaidos

    Kas nepadaro žmogiškųjų klaidų. Visi. Net ir ne žmonės. Pavyzdžiui, didelės valstybinės įmonės. Šiuo atveju kalbame apie monopolinius komunalinių paslaugų teikėjus. ...

  • Tvarumas: prieš statydamas suprojektuoji, kaip griausi
    Tvarumas: prieš statydamas suprojektuoji, kaip griausi

    Tikriausiai visi esame girdėję apie darnų ar tvarų vystymąsi, bet ką šie žodžiai reiškia statybų sektoriuje? Europos žaliasis kursas, augantys pastatų energinio naudingumo reikalavimai, naujos pareigybės įmonėse, didesnės pradinės...

    1
  • Gavrila buvo dekabristas
    Gavrila buvo dekabristas

    Daugelį dešimtmečių prancūzų karvedys Napoleonas (1769–1821) buvo laikomas tironu, despotu, uzurpatoriumi ir psichopatu, troškusiu valdyti pasaulį, o Rusijos bei kitų valstybių žmonės, kurių vaizduotę dirgino tariami korsikieči...

    3
  • Palaužti arba sunaikinti
    Palaužti arba sunaikinti

    Tarptautinės vaikų gynimo dienos išvakarėse Ukrainos generalinės prokuratūros biuras paskelbė skausmingus skaičius – nuo Rusijos invazijos pradžios šalyje žuvo 483 vaikai, 989 buvo sužeisti. Sako, dėl streso kai kurie vaikai nust...

  • Kai jie tingi, mums ramiau
    Kai jie tingi, mums ramiau

    Barti jaunimą su proga ir be jos – transnacionalinis žmonijos sportas. Prancūzai niekada nesutars su lietuviais, kas sveikiau – vynas ar alus, bet sutiks, kad anksčiau jaunimas buvo šaunesnis, tinkamiau šoko ir mylėjo. ...

  • Septyni argumentai, kodėl Palangos baseino neatiduosime
    Septyni argumentai, kodėl Palangos baseino neatiduosime

    Praėjusios savaitės pabaigoje kreipėmės į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir prašydami panaikinti balandžio 26 dienos Konkurencijos tarybos nutarimą, kurio pagrindinis reikalavimas – Palangos savivaldybė įpareigota pe...

    6
Daugiau straipsnių