Žiniasklaida ir koronavirusas: kokiomis ligomis iš tikrųjų sergame?

Pastarųjų dienų įvykiai, susiję su neišvengiamu koronaviruso užfiksavimu Lietuvoje, atskleidė įvairių medijų ir žiniasklaidos potencialą konstruoti bei formuoti internetinę ir labiau apčiuopiamą piliečių realybę.

Tiek naujienų portaluose, tiek socialinėse medijose, dominavo įvairaus turinio ir kokybės pranešimai, susiję su koronaviruso paplitimu ir grėsme.

Atsakingų valstybinių institucijų pranešimai apie realią padėtį šalyje „pasimesdavo“ visų naujienų apie virusą sraute. Atsitiko taip, kad valstybės institucijos turėjo greitai suvaldyti ne tik viruso, bet ir dezinformacijos plitimą šalyje. Ne tik suvaldyti, bet ir greitai į visa tai reaguoti.

Medijų vartojimo įpročių reikšmė

Esant krizinėms situacijoms, informacijos sklaidą ir turinį medijose bei socialiniuose tinkluose suvaldyti tampa beveik neįmanoma. Ne tik dėl to, kad, apskritai, jį sunku suvaldyti esant šiuolaikinėms medijų ir informacijos kūrimo tendencijoms, bet ir todėl, kaip mes „vartojame“ medijas ir žiniasklaidą. Kaip ir ką mes skaitome, žiūrime ir pasirenkame yra daug svarbiau nei daugelis įsivaizduoja.

Tokiais atvejais (pavyzdžiui, naujo viruso plitimas) ypatingai svarbus tampa medijų ir informacijos raštingumas, t.y. sugebėjimas atsirinkti ir kritiškai įvertinti žiniasklaidos turinį, pvz. tikrinti ir atsirinkti patikimus informacijos šaltinius.

2017 metais Europos universitetinio instituto Florencijoje duomenimis su medijų raštingumu susijusios rizikos Lietuvoje siekia net 81 proc. Šie skaičiai rodo, kad medijų raštingumas vis dar nelaikomas ypatingos svarbos įgūdžiu, kuris iš tikrųjų yra labai reikalingas, esant šiuolaikinei informacijos gausai ir medijų turinio kokybės prastėjimui.

Centralizuotas ir tikslingas informacijos srautas iš valstybinių institucijų yra reikalingas, tačiau tikėtis, kad tai bus vienintelis informacijos šaltinis – neverta.

Situaciją komplikuoja tai, kad daugelis medijų vartotojų atsiduria taip vadinamame „informacijos šulinyje“ (angl. echo chamber). Tai reiškia, kad žmonės informaciją gauna iš riboto skaičiaus šaltinių, kuriuose yra atkartojama tik tai, kuo asmuo jau yra įsitikęs, galiausiai, taip yra sukuriama iliuzija, kad gaunama informacija yra objektyvi.

Greitai – nebūtinai gerai

Žmonės vis dažniau naujienas perskaito „Facebook“ ar “Twritter“ informacijos srautuose, šios žinios yra „suvartojamos“ greitai ir per daug nesusimąstant apie turinio kokybę ar patikimumą.

Tokiais atvejais perskaitomos tik naujienų antraštės, kuriomis ne retai stengiamasi naujieną sensacionalizuoti, įaudrinti skaitytojo vaizduotę ar emocijas. Dažnas nori koncentruotos ir nekomplikuotos informacijos, kurią turėtume rasti naujienos antraštėje, tačiau antraštės ne visada atitinka straipsnio turinį. Deja, paspaudimus skatinančios antraštės (antraštinis masalas arba clickbait angl.) jau yra tapę norma.

Šaltinių patikimumas

Kitas įdomus aspektas, apsunkinantis informacijos turinio kokybės kontrolę, yra tai, kad medijų turinį dabar gali kurti praktiškai bet kas. Vartotojų kuriamas turinys naudojamas ir publikuojamas tiek naujienų portaluose, pavyzdžiui, cituojamas tam tikro asmens feisbuko įrašas, tiek socialinėse medijose, kurios labai greitai tapo asmeninių nuomonių, diskusijų ir propagandos arena. Ribos tarp faktų ir prasimanymų tampa vis sunkiau apčiuopiamos.

Jeigu prie visko pridėsime visuomenėje vyraujančias pesimistines nepasitikėjimo nuotaikas, gausime tokį informacijos ir dezinformacijos „kokteilį“ apie koronavirusą, kokį medijose ir žiniasklaidoje stebėjome kelias pastarąsias dienas.

Centralizuotas ir tikslingas informacijos srautas iš valstybinių institucijų yra reikalingas, tačiau tikėtis, kad tai bus vienintelis informacijos šaltinis – neverta. Nerimas dėl naujų ir nežinomų dalykų – yra normali žmonių reakcija, kurią suvaldyti padėtų teisinga komunikacija, atsižvelgianti į šiuolaikinės visuomenės medijų „vartojimo“ ypatumus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kad

kad portretas
Ar tik neapsisuko lazda antru galu...straipsnio neskaičiau( nebedomia apie koronovirusą)...???

Valstybinių institucijų pranešimai prieštaringi

Valstybinių institucijų pranešimai prieštaringi portretas
Jei vertinate kritiškai, turėjote pastebėti, kad atsakingos institucijos (pvz., paradui vadovaujantis alkoholio ministras) skleidžia prieštaringą informaciją. Kol nebuvo nei vieno nustatyto atvejo, buvo tvirtinama, kad esame puikiai pasiruošę, ligoninės priims, gydys, skiriamos didelės lėšos ir pan. O kai buvo nustatytas pirmasis atvejis - visuomenė informuojama, kad užsikrėtusiems teks būti namuose. Laboratorijos neįstengia greitai ištirti didesnio kiekio mėginių. Dabar aiškėja, kad net ir medikams trūksta apsaugos priemonių. Tai kuo tie valstybinių institucijų pranešimai skiriasi nuo dezinformacijos?
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Leonidas II
    Leonidas II

    Paskutinius rinkimų periodo mėnesius išgyvenančioje Rusijoje situacija vis sunkiau prognozuojama. Trečią dešimtmetį savuoju, „rusiškos demokratijos“ keliu einanti šalis visada laikėsi pilkojoje zonoje, kurioje neg...

    6
  • Pasiklydę karantine
    Pasiklydę karantine

    Kažin ką pasakytų šešėlinė lietuviškoji "valstiečių" vyriausybė, jei jiems įsipykę valdantieji staiga imtų ir pasektų australų pavyzdžiu, kurie jau nuo šios savaitės visus iš viešnagės Indijoj...

    2
  • Neprakukuok savo laimės
    Neprakukuok savo laimės

    Vieni gyventojai turtingi, kiti gyventojai neturtingi. Ir nieko nepadarysi. Jei vieni pinigų turi, kitiems ir negali likti. Pinigų yra tiek, kiek yra. Nei daugiau, nei mažiau. Čia kaip su obuoliu. Vienas sugraužia vaisių, kitam lieka graužtukas, trečia...

    2
  • Kai ima žydėti agrastai
    Kai ima žydėti agrastai

    Sostinės gudruoliai vėl visiems priminė, kad yra dvi Lietuvos: viena – Vilniuje, kita – visur kitur. Susirinko chebrytė ir suimprovizavo – geriau jau daugiau skiepyti saviškių, vis arčiau kūno, o anie, tie kiti, palauks geresni...

    8
  • Ką deginsime ant laužo?
    Ką deginsime ant laužo?

    Kauniečių namuose atvės – šiandien mieste baigiamas šildymo sezonas. Tik va oras nesušyla. Ar nebūsime per Užgavėnes prastai varę žiemą iš kiemo? Šiąnakt turime progą atsigriebti. Iš balandžio 30-osio...

    4
  • Komunikacijos šerdis
    Komunikacijos šerdis

    Kadaise buvo I.Ilfas ir J.Petrovas – garsūs ir talentingi tragiško likimo sovietų Rusijos satyrikai. Dabar jau nebe sovietinėje Rusijoje atsirado A.Petrovas ir R.Boširovas. Su anais dviem šituos sieja tik vienos pavardės pana&sca...

    1
  • Gyventi dabar. Su „korone“.
    Gyventi dabar. Su „korone“.

    Jau daugiau kaip metus murkdomės koronės purvyne. O gal klimpstame gilyn? ...

  • Vėl pavasaris, vėl komunalininkai jį vejasi?
    Vėl pavasaris, vėl komunalininkai jį vejasi?

    Kaip pirmasis sniegas, taip ir pirmoji pavasario saulė atneša problemų – tai ir nenuvalytos gatvės, nesutvarkytos žaliosios erdvės, naujas skambučių ir skundų pliūpsnis savivaldybėje. Kodėl miestas metų metais negali sutvarkyti savo va...

    1
  • Ir valdžiai sunku su matematika
    Ir valdžiai sunku su matematika

    Perkonstruota Lietuvos ekonomikos milijardinė DNR grandinė. Tai, kas buvo gerai praėjusios valdžiai, šiai – blogai, kas gerai šiai, buvusiai – prastai. Ir nieko čia keisto, kad naujoji Vyriausybė pakeitė. ...

  • Rytų fronte nieko naujo
    Rytų fronte nieko naujo

    Rusija liovėsi telkti pajėgas prie Ukrainos rytinės sienos. Paaiškinimų – daugybė, bet nė vienas jų nėra patenkinamas. ...

    4
Daugiau straipsnių