- Augustė Nalivaikė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto lektorė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastarųjų dienų įvykiai, susiję su neišvengiamu koronaviruso užfiksavimu Lietuvoje, atskleidė įvairių medijų ir žiniasklaidos potencialą konstruoti bei formuoti internetinę ir labiau apčiuopiamą piliečių realybę.
Tiek naujienų portaluose, tiek socialinėse medijose, dominavo įvairaus turinio ir kokybės pranešimai, susiję su koronaviruso paplitimu ir grėsme.
Atsakingų valstybinių institucijų pranešimai apie realią padėtį šalyje „pasimesdavo“ visų naujienų apie virusą sraute. Atsitiko taip, kad valstybės institucijos turėjo greitai suvaldyti ne tik viruso, bet ir dezinformacijos plitimą šalyje. Ne tik suvaldyti, bet ir greitai į visa tai reaguoti.
Medijų vartojimo įpročių reikšmė
Esant krizinėms situacijoms, informacijos sklaidą ir turinį medijose bei socialiniuose tinkluose suvaldyti tampa beveik neįmanoma. Ne tik dėl to, kad, apskritai, jį sunku suvaldyti esant šiuolaikinėms medijų ir informacijos kūrimo tendencijoms, bet ir todėl, kaip mes „vartojame“ medijas ir žiniasklaidą. Kaip ir ką mes skaitome, žiūrime ir pasirenkame yra daug svarbiau nei daugelis įsivaizduoja.
Tokiais atvejais (pavyzdžiui, naujo viruso plitimas) ypatingai svarbus tampa medijų ir informacijos raštingumas, t.y. sugebėjimas atsirinkti ir kritiškai įvertinti žiniasklaidos turinį, pvz. tikrinti ir atsirinkti patikimus informacijos šaltinius.
2017 metais Europos universitetinio instituto Florencijoje duomenimis su medijų raštingumu susijusios rizikos Lietuvoje siekia net 81 proc. Šie skaičiai rodo, kad medijų raštingumas vis dar nelaikomas ypatingos svarbos įgūdžiu, kuris iš tikrųjų yra labai reikalingas, esant šiuolaikinei informacijos gausai ir medijų turinio kokybės prastėjimui.
Centralizuotas ir tikslingas informacijos srautas iš valstybinių institucijų yra reikalingas, tačiau tikėtis, kad tai bus vienintelis informacijos šaltinis – neverta.
Situaciją komplikuoja tai, kad daugelis medijų vartotojų atsiduria taip vadinamame „informacijos šulinyje“ (angl. echo chamber). Tai reiškia, kad žmonės informaciją gauna iš riboto skaičiaus šaltinių, kuriuose yra atkartojama tik tai, kuo asmuo jau yra įsitikęs, galiausiai, taip yra sukuriama iliuzija, kad gaunama informacija yra objektyvi.
Greitai – nebūtinai gerai
Žmonės vis dažniau naujienas perskaito „Facebook“ ar “Twritter“ informacijos srautuose, šios žinios yra „suvartojamos“ greitai ir per daug nesusimąstant apie turinio kokybę ar patikimumą.
Tokiais atvejais perskaitomos tik naujienų antraštės, kuriomis ne retai stengiamasi naujieną sensacionalizuoti, įaudrinti skaitytojo vaizduotę ar emocijas. Dažnas nori koncentruotos ir nekomplikuotos informacijos, kurią turėtume rasti naujienos antraštėje, tačiau antraštės ne visada atitinka straipsnio turinį. Deja, paspaudimus skatinančios antraštės (antraštinis masalas arba clickbait angl.) jau yra tapę norma.
Šaltinių patikimumas
Kitas įdomus aspektas, apsunkinantis informacijos turinio kokybės kontrolę, yra tai, kad medijų turinį dabar gali kurti praktiškai bet kas. Vartotojų kuriamas turinys naudojamas ir publikuojamas tiek naujienų portaluose, pavyzdžiui, cituojamas tam tikro asmens feisbuko įrašas, tiek socialinėse medijose, kurios labai greitai tapo asmeninių nuomonių, diskusijų ir propagandos arena. Ribos tarp faktų ir prasimanymų tampa vis sunkiau apčiuopiamos.
Jeigu prie visko pridėsime visuomenėje vyraujančias pesimistines nepasitikėjimo nuotaikas, gausime tokį informacijos ir dezinformacijos „kokteilį“ apie koronavirusą, kokį medijose ir žiniasklaidoje stebėjome kelias pastarąsias dienas.
Centralizuotas ir tikslingas informacijos srautas iš valstybinių institucijų yra reikalingas, tačiau tikėtis, kad tai bus vienintelis informacijos šaltinis – neverta. Nerimas dėl naujų ir nežinomų dalykų – yra normali žmonių reakcija, kurią suvaldyti padėtų teisinga komunikacija, atsižvelgianti į šiuolaikinės visuomenės medijų „vartojimo“ ypatumus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kur dingo rinkimų kampanija?
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6
Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1
Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...