XXI amžiaus Vilnius – viena koja praėjusiame šimtmetyje

2020 metų pabaigoje Vilniaus miesto taryba patvirtino Vilniaus miesto viešojo transporto priemonių atnaujinimo planą 2021–2030 metams. Šiame plane numatyta iki 2030 metų įsigyti 221 naują elektrinį ir 299 naujus dujinius autobusus bei 159 naujus troleibusus. Šių transporto priemonių įsigijimui reikės 245,26 mln. eurų. Iki 2030 metų elektrinės transporto priemonės turėtų sudaryti 55 proc. viso viešojo transporto parko, o alternatyviu varomos – 45 proc. Išsikeltas tikslas, kad Vilniaus miesto modalinėje kelionių struktūroje kelionės viešuoju transportu turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. Kitas kokybinis parametras – viešojo transporto parkas turi būti šiuolaikiškas – autobusai ne senesni kaip 10 metų, troleibusai – 15 metų.

Investicijų suma milžiniška, tačiau platesnės diskusijos viešumoje nebuvo, tik keli pirkti reklaminiai straipsniai spaudoje, kas jau tampa įprastu diskusijų pakaitalu. Ir atrodo viskas puikiai.

Visgi, toks viešojo transporto atnaujinimo planas yra daugiau praėjusio šimtmečio lygio sprendimas, o ne XXI amžiaus sparčius mobilumo pokyčius atitinkantis dokumentas, nors ir naudoja visuotinės „elektrifikacijos“ burtažodį.

Viešojo transporto atnaujinimo programa, kuri neįtraukia naujų mobilumo formų, kuri neatsižvelgia į dalinimosi ekonomikos pasaulines inovacijas, yra vakar dienos sprendimas ir pinigų investavimas į praeitį.

Modernūs miestai Europoje ir pasaulyje į viešojo susisiekimo sistemą šalia tradicinio savivaldybių valdomų transporto įmonių įtraukia visas naujas mobilumo platformas, tokias kaip automobilių dalinimasis, pavežėjimo ir taksi paslaugos (car&ride sharing, pay-as-you go ir t. t.), tame tarpe dviračius ir paspirtukus. O kur dar autonominės transporto priemonės (driverless), kurias savo planuose iki 2030 metų turi dauguma miestų. Deja, šiame Vilniaus dešimtmečio plane apie tai nei žodžio. Atvirkščiai, Vilnius šalia planuojamo naujo 221 elektrinio autobuso palieka ir troleibusus… Kodėl? Kam troleibusas su ūsais, kai visi autobusai gali būti elektra varomi? Tai reiškia, išliks nugyventas kontaktinis tinklas, kuris ir miesto vaizdą darko ir, kaip patys studijos rengėjai rašo, yra lėta ir dažnai sukelianti kamščius transporto priemonė.

Tad prie tokių investicijų išsikeltas tikslas – pasiekti, kad 2030 metais kelionės viešuoju transportu sudarytų ne mažiau kaip 30 proc. visų kelionių, kai šiuo metu Vilniuje kelionės viešuoju transportu sudaro apie 24 proc. visų kelionių, neatrodo ambicingas. Nekalbu apie Paryžių ar Kopenhagą, kur viešojo transporto kelionių skaičius sudaro apie 60 proc. visų kelionių.

Situacija su viešuoju transportu bendrai keista: nors jo kokybė per pastaruosius 5 metus ženkliai pagerėjo, miestas įsigijo daugiau nei 200 naujų autobusų, kažkiek troleibusų, į viešojo transporto sistemą įtrauktas privatus vežėjas, autobusų miesto gatvėse skaičius padidėjo daugiau nei 10 proc., tačiau nuo 2015 metų kelionių skaičius viešuoju transportu sumažėjo dešimtimis milijonų. Pridedu VMS įmonės „Susisiekimo paslaugos“ lentelę:

Nuo 2015 iki 2019 metų išlaidos viešajam transportui padidėjo nuo 57 mln. iki 71 mln. Keista skaičių alchemija – kelionių skaičius sumažėjo apie 10 proc., autobusų gatvėse padaugėjo 10 proc. ir išlaidos paaugo daugiau nei 20 proc. Kyla logiškas, ūkiškas klausimas, kas ne taip? Kur priežastys?

Viena iš priežasčių tai, ką patiria ir kiti pasaulio miestai, tai miestų gyventojų vartojimo pokyčiai, automobilių dalinimosi ir pavežėjimo platformų įtaka viešajam transportui. Pavyzdžiui, Goldman Sachs atlikta studija rodo, kad ateityje tradicinio viešojo transporto reikės mažiau, nes jį išstums naujos judumo formos bei priemonės. Jų rekomendacija vystyti pagrindines viešojo transporto greitas linijas, o privežimą spręsti būtent naudojantis dalinimosi ir pavežėjimo paslaugomis.

Ne išimtis ir Vilnius. Susirinkau kai kuriuos 2019 metų duomenis. Apie 2020 metus išvis šiuo metu geriau nekalbėti, bet jų poveikis vartojimo įgūdžiams bus didelis.

Pavyzdžiui, „CityBee“ dalinimosi platforma turi apie 400 000 vartotojų Lietuvoje, iš jų 90 000 naudojasi paspirtukais. Jų automobilių parkas 2019 metais buvo apie 1400. 2019 metais atliko beveik 2 milijonus kelionių. Kelionių atstumas automobiliu apie 6-10 km., o paspirtuku – apie 2 km. O kur dar „SPARK“ kelionės, kitos pavežėjimo ar paspirtukų paslaugos. Ir štai čia greičiausiai ir yra tos kelionės, kurias prarado atnaujintas ir ženkliai pabrangęs Vilniaus viešasis transportas.

Gaila, dabartinė miesto valdžia negirdi šių klausimų ir neanalizuoja skaičių.

Todėl viešojo transporto atnaujinimo programa, kuri neįtraukia naujų mobilumo formų, kuri neatsižvelgia į dalinimosi ekonomikos pasaulines inovacijas, yra vakar dienos sprendimas ir pinigų investavimas į praeitį. Vilnius visada buvo priekyje.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Cha cha cha...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Spygliai batuose
    Spygliai batuose

    Poetės, prozininkės Jolitos Skablauskaitės atminimą kraštiečiai pagerbė Joniškyje įrengdami jos vardo skverą. Ten stovintys suoliukai papuošti lentelėmis su rašytojos kūrinių citatomis. "Atvažiuok į mažą užpusty...

    2
  • Lietuvos laisvė ir J. Mekas
    Lietuvos laisvė ir J. Mekas

    Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, virtualiojoje erdvėje buvo galima eilinį kartą fiksuoti, kad Lietuva nėra vienintelė ir visiems tokia pati: vienokia ji buvo tiems, kurie kėlė tų laikų nuotraukas į socialinius tinklus, rašė įvairia...

  • Dangiškasis Kimo teatras
    Dangiškasis Kimo teatras

    Tamsiose ir drėgnose, it raganosio patelės įsčios, kalėjimo patalpose tvyrojo šlapimo, pūvančios mėsos ir pelėsių tvaikas. Kažkur lakstė žiurkė. Ant sienos tupinti musė pamankštino savo priekines galūnes, o narsus kovotojas Kim Il...

    2
  • Ūsuotoji diplomatija
    Ūsuotoji diplomatija

    Aliaksandras Lukašenka dar praėjusią savaitę lipšniai spaudė ranką Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) prezidentui Rene Faseliui, tikindamas, kad Baltarusija nemato problemų vykdant savo pažadus surengti pasaulio čempionatą. Be...

    2
  • Atsargiai, durys užsidaro
    Atsargiai, durys užsidaro

    Darbo partijos atstovas A.Skardžius, buvęs Seimo narys, nūnai tik savo kolegos, kito Seimo nario V.Gapšio patarėjas, per anksti apsidžiaugė netrukus galėsiąs vėl grįžti į orią socialinę poziciją su oria alga. ...

    7
  • Kas garsiau rėkia, tas teisus
    Kas garsiau rėkia, tas teisus

    Kas garsiau rėkia, tas teisus, bent jau toks įspūdis susidaro įvertinus pasiūlymus, pasvarstymus ir pamąstymus viešojoje erdvėje. ...

    2
  • Gėdingas kontrastas
    Gėdingas kontrastas

    Stebint antrąją Kremliaus susidorojimo su Aleksejumi Navalnu dalį, jo absurdišką areštą pažeidžiant pačios Rusijos įstatymus, apima dviprasmiški jausmai. ...

    6
  • Tie antivakseriai ir kiti antivakseriai
    Tie antivakseriai ir kiti antivakseriai

    Vyriausiasis karantino ministras atsisakė pabrangintų skiepų. Šiaip jis vakseris, bet kartu ir antivakseris. Na, vakcinos virėjai diktuoja madas, kainas. Brangu – neimame. Bet. Krūvos apsukruolių su šeimomis pritelpa prie to pigesnio ...

    1
  • A. Navalno gyvybė pavojuje – Vakarams būtina veikti
    A. Navalno gyvybė pavojuje – Vakarams būtina veikti

    Aleksejus Navalnas areštuotas. Ko mes dėl to imsimės? Ar galime spausti Kremlių jį paleisti? Arba bent nenužudyti? Šie klausimai turėtų būti degantis klausimas kiekvienam sprendimus priimančiam asmeniui laisvajame pasaulyje. ...

    11
  • Gerovės Lietuva – iš reketo?
    Gerovės Lietuva – iš reketo?

    Politinis banditizmas sėkmingai veša net ir pasikeitus valdžiai. Mieli pensininkai ir dirbantieji, nomenklatūriniai reketininkai jau suplanavo jums dar vieną mokestį. Jei R.Karbauskio "kolchoznikai", palaiminus A.Širinskienei, įve...

    23
Daugiau straipsnių