XX a. palydos

Nesibaigiančią pasaką su istoriniais ritualais, šimtametės supervalstybės simboliais, princų vestuvėmis ir žemiška kasdienybės idile pasauliui dovanojanti karališkoji Vindzorų šeima šiandien dalijasi savo skausmu.

Šeštadienį į paskutinę kelionę bus išlydėtas karalienės Elžbietos II sutuoktinis princas Filipas. Apie Edinburgo hercogo asmenybę, nuopelnus monarchijai, o labiausiai – jos valdovei, jau parašyta gausybė tekstų. Tačiau net ir jie nepadės iki galo suprasti, koks gi buvo princas Filipas. Galime baigti oskfordus, gauti britiškuosius pasus, išmokti aristokratiškų manierų ar net įsilieti į Jungtinės Karalystės elitą, tačiau, negimę karaliaus valdinių šeimoje, nesuvoksime, ką reiškia mylėti ar nekęsti savojo monarcho (ar monarchės), jo(s) gimimo dieną švęsti tarsi savą, jo(s) žodžio laukti tarsi padrąsinimo, nuodėmės išrišimo ar gūdžiausios nakties pabaigos. Tad ir ši karališkoji mirtis mums reiškia ką kita nei ūkanotojo Albiono gyventojams. Bendra tik viena: tai ženklas apie neišvengiamai artėjančią epochos pabaigą.

Bendra tik viena: tai ženklas apie neišvengiamai artėjančią epochos pabaigą.

Privilegijos gyvendami naujajame tūkstantmetyje, naujajame amžiuje, kartkartėmis įkvėpti praeities oro neteksime, vos iškeliaus paskutiniai XX a. senbuviai, istorinių įvykių, kurių žaizdas vis dar gydome, liudininkai. Tie, kas kaip princas Filipas išgyveno Antrąjį pasaulinį karą. Kas gyvenęs gerokai labiau į rytus pažino politikos beprotysčių ir asmeninės laisvės kainą, kas ne dėl asmeninių ambicijų ar bankroto, bet dėl primestų aplinkybių keliskart turėjo kurti sau naują gyvenimą. Būti nublokštam į tremtį ar egzilį, išgyventi sąžinės kankinystę – tai ne tas pats, kas, pasirinkus ekonominę emigraciją, kurti naują buitį ar savo noru keisti tikėjimą. Būti savanoriu taikos metu – ne tas pats, kas tėvynę ginti žudant svetimos kariuomenės eilinį. Pasijusti reikšmingam maitinant Afrikos vaikus – ne tas pats, kas rizikuojant savo šeimos gyvybe slėpti žydų šeimą.

Išlydėję XX a. senbuvius atsisveikinsime su epocha, kurioje būta daugybės pavojų, nepagydomų ligų, bet daug mažiau eufemizmų; kurioje natūralus buvo ne tik moterų grožis, bet ir politikų kalba, laikysena, kur intelektualai tarnavo savai tiesai, o ne pataikavo miniai ir rinkai. Ir taip, atsisveikinsime su pasiaukojančios meilės, amžinybę trunkančios santuokos epocha. Pastarąją, skaičiavusią net 73 metus, puoselėjo ir princas Filipas, karjeros, tikėjimo ir paveldėtų titulų atsisakęs tam, kad taptų savosios širdies karalienės šešėliu.


Šiame straipsnyje: Princas Filipaspalydosmirtis

NAUJAUSI KOMENTARAI

kaunas

kaunas portretas
taip visko po truputi" pabarstyta" ;;kad neaisku ar XX amz,gaila ,ar princo Filipo ,kuriam Gamta -motina ir Britanijos socdraudimo rupestis ===suteike galimybe tureti 100metu ilgumo gyvenima??Atsiprasau.

X.

X. portretas
Geras tekstas.

Autorė teisi, bet daugeliui liūdna

Autorė teisi, bet daugeliui liūdna portretas
Atsisveikiname su Europa, kurioje "Garbė buvo brangesnė už gyvenimą" Dabar gyvename visuomenėje, kurioje degraduoja moralė, padorumas, žmogiškasis orumas, matome kaip įsigali nežabotas godumas, kiaulių tvarto kultūra ir leksika.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Leonidas II
    Leonidas II

    Paskutinius rinkimų periodo mėnesius išgyvenančioje Rusijoje situacija vis sunkiau prognozuojama. Trečią dešimtmetį savuoju, „rusiškos demokratijos“ keliu einanti šalis visada laikėsi pilkojoje zonoje, kurioje neg...

    3
  • Neprakukuok savo laimės
    Neprakukuok savo laimės

    Vieni gyventojai turtingi, kiti gyventojai neturtingi. Ir nieko nepadarysi. Jei vieni pinigų turi, kitiems ir negali likti. Pinigų yra tiek, kiek yra. Nei daugiau, nei mažiau. Čia kaip su obuoliu. Vienas sugraužia vaisių, kitam lieka graužtukas, trečia...

    2
  • Kai ima žydėti agrastai
    Kai ima žydėti agrastai

    Sostinės gudruoliai vėl visiems priminė, kad yra dvi Lietuvos: viena – Vilniuje, kita – visur kitur. Susirinko chebrytė ir suimprovizavo – geriau jau daugiau skiepyti saviškių, vis arčiau kūno, o anie, tie kiti, palauks geresni...

    8
  • Ką deginsime ant laužo?
    Ką deginsime ant laužo?

    Kauniečių namuose atvės – šiandien mieste baigiamas šildymo sezonas. Tik va oras nesušyla. Ar nebūsime per Užgavėnes prastai varę žiemą iš kiemo? Šiąnakt turime progą atsigriebti. Iš balandžio 30-osio...

    4
  • Komunikacijos šerdis
    Komunikacijos šerdis

    Kadaise buvo I.Ilfas ir J.Petrovas – garsūs ir talentingi tragiško likimo sovietų Rusijos satyrikai. Dabar jau nebe sovietinėje Rusijoje atsirado A.Petrovas ir R.Boširovas. Su anais dviem šituos sieja tik vienos pavardės pana&sca...

    1
  • Gyventi dabar. Su „korone“.
    Gyventi dabar. Su „korone“.

    Jau daugiau kaip metus murkdomės koronės purvyne. O gal klimpstame gilyn? ...

  • Vėl pavasaris, vėl komunalininkai jį vejasi?
    Vėl pavasaris, vėl komunalininkai jį vejasi?

    Kaip pirmasis sniegas, taip ir pirmoji pavasario saulė atneša problemų – tai ir nenuvalytos gatvės, nesutvarkytos žaliosios erdvės, naujas skambučių ir skundų pliūpsnis savivaldybėje. Kodėl miestas metų metais negali sutvarkyti savo va...

    1
  • Ir valdžiai sunku su matematika
    Ir valdžiai sunku su matematika

    Perkonstruota Lietuvos ekonomikos milijardinė DNR grandinė. Tai, kas buvo gerai praėjusios valdžiai, šiai – blogai, kas gerai šiai, buvusiai – prastai. Ir nieko čia keisto, kad naujoji Vyriausybė pakeitė. ...

  • Rytų fronte nieko naujo
    Rytų fronte nieko naujo

    Rusija liovėsi telkti pajėgas prie Ukrainos rytinės sienos. Paaiškinimų – daugybė, bet nė vienas jų nėra patenkinamas. ...

    4
  • Į nežinią – mušant būgnelį
    Į nežinią – mušant būgnelį

    Valdžios bordelis ir vėl nokautavo savo atsainumu. Vagys pernai nukosėjo 20 vagonų apsaugos priemonių už 912 tūkst. eurų. Nepraeina nė pusmetis, ir sveikatos apsaugos ministras, aidint fanfaroms, kreipiasi į prokuratūrą. ...

    7
Daugiau straipsnių