Vokietijos nepatikimumo eksportas

Olafo Scholzo neryžtingumas kenkia Ukrainai, Vokietijai ir Vakarams.

Pradėkite nuo godumo, pridengto apsukrumu. Tada pažadėkite keistis, bet nesugebėkite to įgyvendinti.

Tokia yra Vokietijos Rytų politika nuo 1991 metų. Tris dešimtmečius vyriausybės Bonoje, o paskui – Berlyne, siurbė pigią rusišką energiją, atmesdamos kitų šalių nerimą dėl Kremliaus imperializmo. Šią politiką jos dangstė šventeiviškomis kalbomis apie dialogą ir derybas.

Trumpuoju laikotarpiu ji buvo pelninga (Gerhardo Schroederio atveju tai paskatino klestinčią karjerą po pasitraukimo iš kanclerio posto). Tačiau ji žlugo. Vladimiro Putino režimas sulaužė visus susitarimus, dėl kurių tarpininkavo vokiečiai. Po naujausio Rusijos puolimo prieš Ukrainą kancleris O. Scholzas paskelbė apie Zeitenwende (vok. laikų kaitą) ir pažadėjo 100 mlrd. eurų padidinti išlaidas gynybai.

Tačiau nuo to laiko O. Scholzo politika buvo neryžtinga, blogai suformuluota ir prastai perteikta, o pastaruoju metu jis atsisako leisti sąjungininkams siųsti Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“ į Ukrainą.

Mano skaičiavimais, Vokietijos kancleris tam turi šešias galimas priežastis. Pirma, eskalacijos baimė. Antra, kaltės jausmas dėl Vokietijos karinės istorijos. Trečia, noras po karo užmegzti geresnius santykius su Rusija. Ketvirta, noras atriboti Vokietiją nuo besitraukiančių ir išsiblaškiusių Jungtinių Valstijų. Penkta, nerimas dėl viešosios nuomonės. Šešta, asmeninis užsispyrimas.

Šie dalykai nėra vienas kitam prieštaraujantys. Tačiau nė vienas iš jų neatlaiko kruopštaus patikrinimo. Pirmiausia, atsakas į baimę dėl eskalavimo yra geresnis atgrasymas, o ne didesnis silpnumas. Antra, nacių nusikaltimai nusipelno būti deramai prisimenami, ypač vokiečių. Ukraina buvo tiesioginė vieno iš jų – 1939-ųjų Molotovo-Ribbentropo pakto – auka. O 1941 metais Hitleriui užpuolus Staliną, visa Ukrainos teritorija buvo nuniokota kovų (skirtingai nei Rusijos).

Trečia, nuolaidžiavimas V. Putino režimui vargu ar duos dividendų, kai kovos baigsis, jei tuo pačiu įsiutinsite ir savo svarbiausius sąjungininkus. Ketvirta, antiamerikietiškumas nėra protinga politika Vokietijai, atsižvelgiant į jos endeminį karinį silpnumą. Penkta, vokiečių viešosios nuomonės apklausos rodo, kad žmonės nedidele persvara pritaria tankų siuntimui į Ukrainą (be to, lyderiams mokama už tai, kad jie vadovautų, o ne klausytų visuomenės nuomonės apklausų specialistų nurodymų).

Lieka užsispyrimas. Jei O. Scholzas turėtų įtikinamą alternatyvią politiką, jos laikymasis su nepalaužiamu ryžtu būtų pateisinamas, netgi pagirtinas. Tačiau jis jos neturi. Vokietijos požiūris į Ukrainą yra paprastas: žadėti, išsisukinėti ir tik tada vykdyti. Pastarųjų 11 mėnesių istorija rodytų, kad tankai bus atgabenti po kelių savaičių, jei ne po kelių dienų. Tačiau tai bus per vėlu, kad Vokietija galėtų prisiimti kokius nors nuopelnus. Taip pat bus per vėlu dėl per tą laiką sužalotų ir nužudytų ukrainiečių.

Svarbiausi Vokietijos užsienio politikos klausimai yra Chefsache – viršininko reikalas.

Svarbiausi Vokietijos užsienio politikos klausimai yra Chefsache – viršininko reikalas. Vyriausybės ministrus į šoną nustumia Federalinė kanceliarija. Sprendimai ten priimami nesistemingai. Vokietijoje nėra Nacionalinio saugumo tarybos, kuri nustatytų strateginius prioritetus. Šio personalizuoto, nepakankamai galių turinčio metodo rezultatai – pražūtingi dujotiekiai „Nord Stream“ ir švelnus požiūris į Rusijos šnipinėjimą.

Šią silpnybę dar labiau sustiprina tai, kad pačiam O. Scholzui trūksta užsienio politikos patirties. Taip pat ir jo tyli pozicija. Kad ir kokie būtų jo motyvai, kodėl jis delsia leisti kitoms šalims siųsti savo tankus, jis renkasi jų neviešinti.

Rezultatas – degantis Vokietijos patikimumas. Tokie politikai, kaip Žaliųjų partijos vanagiškų pažiūrų užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, asmeniškai kelia susižavėjimą. „Bet galiausiai ji tiesiog vadovauja idėjų kalvei“, – su neviltimi sako vienas sprendimų priėmėjas vienoje iš rytinių Vokietijos kaimynių.

Po 1945 metų Vokietija dešimtmečius stengėsi įtikinti nacių agresijos aukas, kad dabar ji yra taiki ir draugiška šalis. Tai iš esmės pavyko – įvyko istorinis susitaikymas su Prancūzija, Nyderlandais, Lenkija ir kitomis šalimis. Šis pasitikėjimas labai svarbus, nes sudarė sąlygas Vokietijai susivienyti.

Dabar jis švaistomas. Vokietijos rytinės kaimynės nebebijo jos militarizmo. Jos bijo jos nepatikimumo.


Šiame straipsnyje: karas Ukrainojevokietijatankai Ukrainai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Įmynęs į kodeksą
    Įmynęs į kodeksą

    Į Kauną planuojama atgabenti sąžinės. Deficitas! Kur paduos? ...

    10
  • Politologas: Kaune trūksta stiprių kandidatų
    Politologas: Kaune trūksta stiprių kandidatų

    Iki rinkimų likus šešioms savaitėms, be sąmyšio neapsieita – nors šiemet Lietuvoje į savivaldos rinkimus kandidatuoja daugiau kaip 14 tūkst. asmenų, bene 400 daugiau nei pernai, dėl netinkamai pateiktų dokumentų i&sca...

    4
  • Paskutinis šokis
    Paskutinis šokis

    Mantas Kalnietis deda tašką. Kiek neįprastai, sezono įkarštyje, bet, matyt, pačiu laiku. Per savo 36-erius gyvenimo metus Kalnas tapo tikru Kauno „Žalgirio“ ir viso Lietuvos krepšinio simboliu. ...

    2
  • „Putinistanas“ – „Wagner“ kurganas
    „Putinistanas“ – „Wagner“ kurganas

    Bene kiekvienos Afrikos ir Azijos tautelės atstovai savo širdyse tiki, kad kadaise jų protėviai sukūrė ir valdė galingą imperiją, besitęsusią nuo jūros iki jūros. Kiekviena tautelė taip pat turi savo antipodus (amžinus priešininkus,...

    8
  • Laikas gyventi, laikas mirti
    Laikas gyventi, laikas mirti

    Jie – vienišiai, medžioja dažniausiai naktį ir ant žemės. Puola iš pasalų ir keliais šuoliais paveja auką. Puikiai laipioja medžiais, kur kartais irgi surengia pasalą. Minta ožiais, avinais ir kitais kanopiniais (išs...

  • Kova dviem frontais
    Kova dviem frontais

    Ukrainą sukrėtė virtinė skandalų. Skubotai mestelėtas žodis aptemdė dabar jau buvusio prezidentūros neetatinio patarėjo Oleksejaus Arestovičiaus karjerą. Abejonė, kad į daugiabutį Dnipre galėjo pataikyti Ukrainos priešraketinės gynybos ...

  • Kam šiemet bus skirta Prezidento V. Adamkaus premija
    Kam šiemet bus skirta Prezidento V. Adamkaus premija

    Prasidėjo nominacijų teikimo laikas Prezidento Valdo Adamkaus premijai gauti. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus ir Danos Gedvilienės fondo premija bus įteikta už visuomenės dėmesio ir pagarbos vertus pasiekimus ir pastangas apsaugoti ir at...

    5
  • Žaliasis ekstremizmas
    Žaliasis ekstremizmas

    Padavusi savo gimtosios Švedijos vyriausybę į teismą G. Thunberg siautėja toliau. Dvidešimtmetį atšventusi jauniklė šįsyk išskubėjo į Vokietijos kaimą protestuoti prieš anglių kasyklą, paskui – triuk&...

    11
  • Apkabinti rytojų
    Apkabinti rytojų

    Prieš kelerius metus pasaulį apskriejo jaudinantis vaizdo įrašas: vos tik gimęs kūdikis iškart apkabino mamą. Išties noras apsikabinti ir būti apkabintam yra žmogiškos prigimties esmė. Ją primena šiandien mini...

    2
  • Nupūstas prezidentas
    Nupūstas prezidentas

    Norint įsidarbinti prezidentu, nebūtina gerai pasirodyti rinkimuose. Galima pasisavinti prezidento postą, kaip tai padarė Antanas Smetona, kuriam planuojama Vilniuje statyti paminklą. ...

    29
Daugiau straipsnių