Vitražai: sugrįžti į šviesą

Vieni vertingiausių ir seniausių Lietuvos vitražų, tarpukariu puošę Kauno Švč.Sakramento bažnyčią, tebėra paslėpti nuo visuomenės akių. Jie jau beveik 60 metų saugomi Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus fonduose. 2018–2019 m. birželį vitražai eksponuoti muziejuje surengtoje parodoje, o šiuo metu jie vėl sukrauti medinėse dėžėse.

„Paroda „Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija“ uždaroma anksčiau dėl rengiamos nuolatinės ekspozicijos. Po parodos vitražai sugrįžta į dėžes, deja, sugrąžinti jų į bažnyčios langus nenumatoma“, – tokia žinutė buvo skelbiama žinių portaluose.

Švč.Sakramento bažnyčios atvėrimas visuomeninei, kultūrinei veiklai skatina kelti klausimą – ar šis įspūdingo grožio ir didžiulės vertės trapus meno kūrinys sugrįš į šviesą?

Du kartus išgelbėti nuo sunaikinimo

XIX a. pabaigoje garsiųjų „Geyling“ vitražo dirbtuvių Vienoje sukurtas vitražas „Nukryžiuotasis su angelais“ kartu su keturiais evangelistų vitražais 1934 m. iš Imperatoriškosios Romos katalikų dvasinės akademijos Sankt Peterburge atkeliavo į Kauną. Taip jie išgelbėti nuo bolševikų sunaikinimo.

Pasak muziejininkų Osvaldo Daugelio ir Raimondos Norkutės, vitražų įsigijimo procesas užtruko kelerius metus, už visus penkis vitražus buvo sumokėta 4 tūkst. litų SSRS Prekybos atstovybei (Sankt Peterburgo dvasinei akademijai jie kainavo 9 tūkst. aukso rublių). Tikėtina, kad šių meniškai vertingų vitražų įsigijimas galėjo būti asmeninė meną mėgusio bažnyčios rektoriaus Blažiejaus Čėsnio iniciatyva. Akademikas, baigęs studijas Imperatoriškojoje Romos katalikų dvasinėje akademijoje Sankt Peterburge, vėliau joje dėstė 1911–1918 m.

Vitražai atkeliavo apdaužyti, todėl jie, kaip ir Nukryžiuotasis, buvo tvarkyti Kauno meno mokykloje dailininko Stasio Ušinsko. 1938 m. virš Nukryžiuotojo vitražo buvo įmontuotas Stasio Ušinsko sukurtas naujas apskritas vitražas su monstrancija, tačiau šio vitražo buvimo vieta kol kas nežinoma.

1963 m. Švč.Sakramento bažnyčioje įrengiant kino teatrą, ilgamečio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus  buvo išmontuoti, supakuoti ir nuo tada saugomi muziejuje. Iš pradžių – Pažaislyje, o 1984 m. keturios dėžės su vitražais pervežtos į Skulptūros ir vitražo galeriją, vėliau – į Paveikslų galeriją.

Priklauso bažnyčiai

1989 m. tuomečiame miesto laikraštyje „Kauno tiesa“ vyko diskusija apie tai, kaip vitražai dingo ir kur jie yra. 2003 m. Giedrės Jankevičiūtės monografijoje paminėtas vitražų įsigijimo faktas ir kelių iš jų sumontavimo aplinkybės. Ilgą laiką bevardėse dėžėse be dokumentų prabuvę, į muziejaus rinkinius neįtraukti vitražai su specialistų pagalba 2005 m. identifikuoti kaip priklausę Kauno Švč.Sakramento bažnyčiai.

2016–2018 m. vitražus restauravo Daugis Bumbulis ir Dalia Mulevičienė. Kodėl dalis kūrinio tebėra pas juos – subtilus, sprendimo laukiantis klausimas. 2017 m. vitražai sugrąžinti bažnyčiai.

Išeiti iš tylos

Prieš porą metų tuometis arkivyskupas Lionginas Virbalas ir Senamiesčio draugija pasirašė memorandumą dėl bažnyčios atgaivinimo ir pritaikymo kultūros ir visuomenės reikmėms. Atvėrus bažnyčios duris į Vilniaus gatvę (tikrąja šių žodžių prasme) surengta daugiau kaip 50 koncertinių ir labdaros renginių. Iš surinktų bei bažnyčios atgaivinimo iniciatorių Liudos ir Minvydo Znaidauskų paaukotų lėšų atlikti kai kurie tvarkymo darbai, šiuo metu iš dalies finansuojant Kauno m. savivaldybei restauruojamas fasadas. Seime svarstant 2020 m. valstybės biudžeto projektą, Vyriausybė nepritarė mano teiktam pasiūlymui finansuoti šios bažnyčios atstatymo darbus.

Be abejonės, tai yra ir bus didžiulė ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos meno vertybė, kurios išsaugojimas yra ne vien bažnyčios rūpestis. Toks meno kūrinys, eksponuojamas visuomenei, taptų patraukliu Kauno turizmo objektu.

Ar vitražai sugrįš į Švč.Sakramento bažnyčią? Naujai paskirtasis Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pirmajame susitikime su visuomene „Kunigai kavinėse“ į šį klausimą atsakė – taip. Klausimas ne „ar“ (sugrįš), o – „kaip“: galbūt į langus, kuriuose ir buvę, galbūt eksponuojami bažnyčioje.

Suprantama, tam prireiks ir laiko, ir pastangų. Tai tik pradžia, iš tylos zonos pereinant į atvirą visuomenės ir bažnyčios dialogą, konsultuojantis ir su specialistais ieškant sprendimų grąžinti vertingiausius vitražus į atkuriamą bažnyčią.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ir ko ta boba lenda mums į akis ?

ir ko ta boba lenda mums į akis ? portretas
patiko nachaliavai maitintis ?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Saldainių yrrr, kaukių nėrrr?
    Saldainių yrrr, kaukių nėrrr?

    Ateinančią savaitę mūsų tautos išrinktieji ruošiasi Seimo posėdžiui. Visi jo dalyviai privalės dėvėti kaukes, todėl galima teigti, kad netrukus įvyks pirmas istorijoje kaukėtas Seimo posėdis. ...

    8
  • Kita stotelė – jutubas. Išlipsite?
    Kita stotelė – jutubas. Išlipsite?

    Šiąnakt persuksime laikrodžius. Gyvensime vasaros laiku, bet ne vasaros nuotaikomis. Ech, o norėtųsi turėti tokį laikrodį, kurio rodyklės perkeltų laike: pasukai į priekį – ir gyveni be pandemijos. Kaip kinai – šventi perga...

    2
  • Kauno teatrų žiūrovas: šviesioji ir tamsioji pusės
    Kauno teatrų žiūrovas: šviesioji ir tamsioji pusės

    Atėjus į teatrą dėmesys krypsta į spektaklį, jame analizuojamų jausmų ir minčių poveikį, temos aktualumą, režisierių, aktorių ir kitų kūrėjų darbą. Apie tai kalbama, diskutuojama, rašoma. Tačiau iš tiesų lankydamiesi teatre ...

    1
  • Skaitykite horoskopus
    Skaitykite horoskopus

    Pridygo mat visokių aiškiaregių ir išminčių. Blogerių, vlogerių ir kitokio plauko influencerių, interneto platybėse auklėjančių tautą. Kaip geriau saugotis nuo koronaviruso ar kaip nesugyvulėti karantino sąlygomis. Ir prognozuojan...

  • Pandemija – prarasta proga transatlantiniams santykiams
    Pandemija – prarasta proga transatlantiniams santykiams

    Kol šalys abipus Atlanto buvo susirūpinusios nestabilumu Artimuosiuose Rytuose, hibridinėmis grėsmėmis, stiprino NATO, didino karinius biudžetus; priešas pasirodė netikėtai ir ne toks, į kurį buvo orientuotos transatlantinių šali...

    2
  • Absoliutus blogis <span style=color:red;>(Epilogas)</span>
    Absoliutus blogis (Epilogas)

    Pasak gydytojo Ci Liuxino (1958), į jo laboratoriją, įrengtą Tibeto kalnuose stūksančiame budistų vienuolyne, daktaras Sergejus Skripalis (1951) atvyko ne vienas. ...

    3
  • „In memoriam“ herojams
    „In memoriam“ herojams

    Šiaurės Makedonija tapo NATO aljanso nare. Tačiau ta proga dėl suprantamų priežasčių iškilmių nebuvo. Viso labo du karininkai su kaukėmis pakėlė makedonų vėliavą prie būstinės Briuselyje. Rusija ne itin patenkinta, bet dabar yra d...

    1
  • Trise valtyje, neskaitant viruso
    Trise valtyje, neskaitant viruso

    Būtent šiuo perfrazuotu Jerome'o K.Jerome'o romano pavadinimu galima nusakyti situaciją, kuri Lietuvoje susiklostė dėl koronaviruso. Vienoje valtyje atsidūrė valdžia, piliečiai, žiniasklaida ir COVID-19. Valdžia mano atliekanti vairini...

    3
  • Jei mane pagrobs
    Jei mane pagrobs

    Seniai, labai seniai, 2006 m., baigiau sielovados magistro studijas popiežiškajame saleziečių universitete Romoje ir sugalvojau, kad man būtinai man reikia pasižiūrėti, kaip būti Bažnyčia skurdo kraštuose. ...

    7
  • Škac, panika! Visados škac!
    Škac, panika! Visados škac!

    Panikos nėra. O juk eina ne antroji ir ne šeštoji ekstremali diena. Nėra panikos! Radijas rėkia kas pusvalandį, kad pas mus nieko nėra. ...

    3
Daugiau straipsnių