.png)
- Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Valentinas Beržiūnas
Praėjusią savaitę agentūra "Eurostat" paskelbė, kad Lietuvoje Gini koeficientas artėja prie 40. Iš esmės jau dabar 10 proc. turtingiausių Lietuvos žmonių uždirba 40 proc. visų šalies gyventojų pajamų.
Pagal turtinės nelygybės mastą Lietuva – pirmūnė Europoje ir lygiuojasi į tokias pasaulio šalis, kaip Rusija ir Jungtinės Valstijos, kur turtinė nelygybė – bado akis. (Rusijoje ir JAV Gini jau viršija 40).
Buvęs demokratų kandidatas į JAV prezidentus Bernie Sandersas turtinę nelygybę Amerikoje įvardijo viena iš didžiausių socioekonominių problemų, su kuria susiduria galingiausia pasaulio šalis. Senatorius iš Vermonto ragino papildomai apmokestinti dideles pajamas gaunančius asmenis, o iš surinktų mokesčių finansuoti gabių, tačiau nepasiturinčių amerikiečių studijas, sukurti aukšto lygio valstybinių mokyklų tinklą, įdiegti valstybinę sveikatos apsaugos sistemą, taip pat plėtoti infrastruktūrą, pavyzdžiui, viešąjį transportą.
B.Sanderso idėjos nesusilaukė didelio palaikymo tarp demokratų partijos elito narių, kurie partijos kandidate į prezidentus nominavo Hillary Clinton, tačiau sukėlė didelę entuziazmo bangą visoje Amerikoje, ypač tarp išsilavinusio jaunimo atstovų.
Lietuvoje turtinės nelygybės klausimas turi būti sprendžiamas ryžtingai. Priešingu atveju, daugelis šalies gyventojų nepajus jokio ekonominio augimo, tad tęsis emigracija, didės nusivylimas politine sistema ir atsparumas išorės grėsmėms. Negana to, augs visuomenės susipriešinimas. Žmonėms kils natūralus klausimas – kodėl vienodai apmokestinami ir tie, kurie yra milijonieriai, ir tie, kurie skursta net dirbdami?
Lietuvoje šiuo metu daug kalbama apie instrumentus, kaip spręsti turtinės nelygybės mastą. Vis dėlto daugelis tų instrumentų – neapmokestinamųjų pajamų didinimas, mokesčių lengvatos ar socialinės pašalpos – tėra kosmetiniai. Būtini kardinalūs pokyčiai mokesčių sistemoje, paverčiant ją progresyvesne. Ir tai nėra joks bandymas kiršinti skurdžiau gyvenančius ir turtuolius. Tiesiog visuomenė turi solidarizuotis, o ne būti susipriešinusi. Iš to laimės visi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
„Du Medu“ skanėstų namai...
-
Kaune – paskutinio skambuči...
-
LKL pusfinalis: Vilniaus „Wo...
-
Filmo „Rašytojas“ premjer...
-
Lietuvos tautinio olimpinio ko...
-
Varnikų pažintinis takas...
-
Elektrėnų elektrinės komple...
-
LKL pusfinalis: Vilniaus „Ry...
-
Iš remonto grįžęs „Indpe...
-
Sostinėje, Minties gatvėje, ...
-
Per normalūs1Vasarą roges reikia ruošti ne tik žiemai, bet ir „Eurovizijai“. Net kandidatų į Respublikos prezidentus debatuose buvo paklausta, ko reikia, kad Lietuva laimėtų šį konkursą. Štai kur valstybinės svarbos klausimas! Juk ...
-
Dėl visko kaltas vertėjas, arba „Cherchez l’interprète“2Vertėjo žodžiu profesija, kaip šiais laikais madinga sakyti, yra nišinė, retai matoma, paslaugų vartotojų ratas siauras, o tokių vertėjų nedaug. Konferencijų vertėjai dažnai susiduria su situacija, kai, atėjus versti į konferencij...
-
BaltiPaprasta, eilinį išsilavinimą turinti garbaus amžiaus moteris provincijos miestelio turguje pasakė maždaug taip (labai neatsargiai pasielgė): „Pakentėkime. Daug bėdų yra Lietuvoje, bet svarbiausia, kad turime nepriklausomybę. Su visomis ...
-
Prezidento G. Nausėdos ryžtas dėl Vyriausybės perkrovimo neturi prasidėti nuo kultūros ministro2Pasitikėjimo kreditas, kurį gavo antrai kadencijai perrinktas Gitanas Nausėda – milžiniškas. Nežinau, ar toks pat milžiniškas ir tikėjimas, kad antrosios kadencijos prezidentas bus kitoks. Juk dauguma rinkėjų prisipažįsta, kad ba...
-
Kas šovė į putiną?6SSRS laikais Fani Jefimovna Kaplan (1890–1918) buvo žymiausia kada nors gyvenusi piktadarė, o kiekvienas spaliukas, pionierius ir komjaunuolis tuomet tikėjo, kad ši su eserais (socialistais revoliucionieriais) sieta žydaitė šovė į vi...
-
Pavydas yra baisus jausmas4Labai liūdna, kad jauni mūsų žmonės taip nevertina nei savo, nei kitų gyvenimo. ...
-
Prezidento rinkimai pasibaigė, bet kaip įveikti pagiežą?3Prezidento rinkimų rezultatai nenustebino. Apie juos ne signalizavo, bet tiesiog rėkte rėkė visa plejada daugiau ar mažiau žinomų politologų ir polittechnologų. ...
-
Valstybės sienos reikaluValstybės savo sienas su kaimynais dažniausiai ženklina akmenimis, stulpais, plūdurais, koncertinomis – nelygu, kur ta siena yra ir su kuo ribojasi. ...
-
Užkrečiantis eurotingumas1Pastarieji metai Lietuvos piliečiams nepašykštėjo rinkimų. Prasidėję gegužės 12 d. prezidento rinkimų pirmuoju turu baigsis tik vėlų rudenį Seimo mandatų dalybomis. Tarp nacionalinių valdžios dalybų įsispraus dar vienos – ri...
-
Kai vėjai gairina viršugalvįLietuvos Valstybės Prezidentas Alfonsas Norvaišas apsireiškė ir vėl. Kol anie du kandidatai sukosi ortopedinės rinkimų kampanijos karuselėse, šis tiesiogiai ėmėsi valstybinės iniciatyvos – pristatė naują Lietuvos valstyb...