Quantcast

Vištos ir kiaušinio kova

Nežinia, per kokį stebuklą, bet sugebėjau praleisti dar 1985-aisiais sukurtą klasikinį filmą "Pusryčių klubas". Pirmąkart jį pamačiau tik prieš gerą savaitę. Ditirambų žavingajai devintojo dešimtmečio dvasiai nepilsiu, nesiplėsiu ir dėl ko ši juosta suaugusiesiems aktuali ne mažiau nei paaugliams. Įdomiausia tai, kad esminės jaunuolių ir suaugusiųjų santykio tendencijos ne ką pasikeitė nuo šios komedijos (o gal veikiau dramos) premjeros laikų. Viskas vyko kone taip pat, kai gimnazijos suole sėdėjau pati, tą patį vis pasakoja ir dabartiniai moksleiviai. Kažin, ar kitokios nuotaikos lydės jaunimą po kelių dešimtmečių. O galėtų.

Man regis, vienas iš protinės brandos požymių – suvokimas, kad vyresni žmonės nėra tik kvailiai bambekliai. Vieniems jis ateina dar mokykloje, kiti pedagogų, tėvų ar senelių pasisakymus kliedesiais laiko gerokai ilgiau. Ir dėl to labai gaila, nes į sklepą nutrenkiame lobių skrynią su patirtimi ir išmintingais patarimais. Lygiai taip pat skaudu, kai vyresnioji karta jaunąją mato vien kaip išlepintus parazitėlius, kuriems, palyginus su tuo, "kas buvo jų laikais", viskas paduodama ant lėkštutės. Matydami kitą kartą kaip priešus, nuskriaudžiame ne tik juos, bet ir save. O vienodai kaltos dėl to turbūt abi barikadų pusės mūšio, kurio galėtų nė nebūti.

Matydami kitą kartą kaip priešus, nuskriaudžiame ne tik juos, bet ir save. O vienodai kaltos dėl to turbūt abi barikadų pusės mūšio, kurio galėtų nė nebūti.

Suaugusieji dažnai (tiek mokykloje, tiek ir namie) neįžvelgia esmės. Iš savo žalios jaunystės pamenu tragikomiškus merginos persekiojimus dėl ryškiai lakuotų nagų ir kartu visiško ignoravimo "faktelio", kad ši serga anoreksija. Atvejų, kai vaikai deviantais laikomi dėl visiškai nereikšmingų dalykų – nors sunkvežimiais vežk. Suprantama, egzistuoja taisyklės, bet globaliai juk niekas dėl pramiegotos pamokos ar palaidinės su kvailu užrašu nepasikeis. Visi kažkur giliai tai žinome. Ir paisyti taisyklių kur kas geriau padeda žmogiškas pokalbis, o ne užburto rato "laiko blogiuku, todėl taip ir elgiuosi" užsukimas.

Būtent to abipusiškai nuoširdaus pokalbio metu, ypač, jei nori suprasti, o ne tik pabambėti, neretai paaiškėja: jaunas žmogus destruktyviai elgiasi dėl gerokai rimtesnių priežasčių, nei noro išsikalinėti. O gal apskritai, tai ką laikome išsikalinėjimu, juo nė nekvepia, tik jaunuolis sėkmingo gyvenimo modelį mato kitokį negu jo seneliai. Čia nėra nieko blogo – net tiems metusiems "rimtus" mokslus dėl abejotinų bet išsvajotų galimybių, nieko tragiškai baisaus paprastai nenutinka.

O kalbant apie naujosios kartos atstovus... Na, bent jau man gyvenimiška patirtis leido suprasti: pasidaro gerokai lengviau, kai į aplinkinius žiūri kaip į Homo sapiens, o ne ateivius iš kitos planetos. Kai žinai, kad dėstytojas, darbdavys, mokytojas ar net pareigūnas irgi turi savo gyvenimą, norų, nerimauja, jam kartais skauda pilvą ir jis gal netgi turi gerų ketinimų. Jei bendrausi su juo kaip su žmogumi, tai ir jis, gali būti, į tave žvelgs taip pat. Kai truputį suaugi ir pamatai, kad tiek tėvai, tiek kiti vyresni (amžiumi ar pareigomis) žmonės gali būti ne prastesni draugai ar autoritetai už bendraamžius, jautiesi it išlošęs milijoną. Na, bent tuo atveju, jei tai suvokiama dar jiems esant šalia.

Žinau, kad utopiškai skamba ta mano "pirmiau ramiai kalbėtis, o tik paskui pyktis" filosofija. Net ir puoselėjant šeimos ar poros santykius, tai ne visada pavyksta. Kalbant apie klases, kur vargšai pedagogai plūkiasi po vieną su trisdešimt mokinių, tas pokalbis atrodo kaip iš mokslinės fantastikos serijos. Kita vertus, egzistuoja kone universalių sprendimų rinkinys, tinkamas ne tik mokyklai. Nori, kad tave suprastų ir gerbtų – pasistenk tą pirmiau padaryti pats. Nenori būti skirstomas į "nieko nesuprantantį senį" ir "tą, dar pakenčiamą", nustok pats skirstyti vaikus į tuos, kurie turi ateitį, ir tuos, kurie nueis šunkeliais. Iš tikrųjų, labai paprasta. Tik čia, kaip ir tango, šokti reikia dviese.


Šiame straipsnyje: kartosjaunuoliaisuaugusieji

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    13
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    2
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių