Viskas dėl pinigų

Legendos byloja apie kadaise prie rytinės Irako sienos buvusią persų (indoeuropiečių-arijų) valstybę Iraną. Kai kas sako, kad šį stambiausią musulmonų šiitų bastioną ten galima rasti ir šiandien. Daugelį metų, padedamas slaptosios policijos SAVAK, šią valstybę valdė monarchas Mohammadas Reza Pahlavis (1919–1980), platesniuose sluoksniuose žinomas Šacho pravarde.

Net ir taikydamas autoritarinius metodus, Šachas žavėjosi Vakarais ir su jais palaikė itin pozityvius santykius. Irano žmonės buvo skatinami gyventi vakarietiškai. Dvasinė ir materiali gyvenimo sritis buvo atskirtos, o bet kokios religinio fundamentalizmo apraiškos – užgniaužtos.

Tai siutino konservatyvesnius musulmonus, o laisvamaniškesnės persų dalies pagiežą Šachas užsitarnavo ne tik autoritariniais metodais, bet ir beprotiškai prabangiu gyvenimo būdu. 1977 m. spalį prasidėjo ne vieną mėnesį trukę protestai. 1979 m. sausio 16 d. Šachas su šeima iš tėvynės visam laikui išvyko "oficialių atostogų".

Užtat tų pačių metų vasario 1 d. į Iraną sugrįžo didysis ajatola Sayyidas Ruhollah Mūsavi Khomeinis (1902–1989). Pastaruosius 15 savo gyvenimo metų šis dvasininkas praleido tremtyje, daugiausia Irake. Dabar ajatola grįžo į Iraną tam, kad paverstų savo šalį teokratine diktatūra.

Pačiame Irake gyvenimas taip pat nestovėjo vietoje. 1979 m. liepos 16 d. vidaus saugumą kuruojantis tikrasis šalies valdovas Saddamas (1937–2006) nusprendė pagaliau išlįsti į dienos šviesą. Jis privertė atsistatydinti oficialias prezidento ir "Ba‘ath" partijos vadovo pareigas einantį savo pusbrolį Ahmeda Hassaną al-Bakrą (1914–1982), o po šešių dienų sukvietė partijos narius į neeilinę asamblėją.

Filmuojamo susitikimo metu jis pareiškė, kad partijos gretose rezgamas sąmokslas, siekiantis nuversti Irako valdžią ir sujungti šalį su Sirija. Saddamas net pristatė diversantų "lyderį" ir  žeminančiame spektaklyje privertė jį viešai išpažinti savo nuodėmes. Vėliau Saddamas garsiai perskaitė "sąmokslininkų" pavardes. Kiekvienas, išgirdęs savąją, turėjo atsistoti ir išeiti iš salės "pasitikti likimo".

1980 m. rudenį Saddamo taikiklyje vidaus kenkėjus pakeitė išorės priešai. Anot jo, neramumai Irane – puiki proga įtvirtinti savo dominavimą regione bei kaimyninės valstybės sąskaita praplėsti savą pajūrio ruožą. 1980 m. rugsėjo 22 d. Irako oro pajėgos netikėtai smogė ant žemės stovėjusiems Irano lėktuvams.

Per beveik aštuonerius metus trukusį karą abiejose pusėse žuvo šimtai tūkstančių žmonių ir buvo iššvaistyta šimtai milijardų JAV dolerių. Konflikto metu Vakarai, kaip ir aplinkinės sunitų valstybės, labiausiai rėmė Iraką.

1982 m. liepos 8 d. šiitų gyvenamoje Ad Duyal vietovėje į Saddamą buvo pasikėsinta. Keršto akcijos metu jo pajėgos įsiveržė į gyvenvietę ir suėmė kelis šimtus vyrų, moterų bei vaikų. Po kankinimų bei apklausų (kartais įtariamuosius apklausdavo pats Saddamas) nemažai jų būdavo paleidžiami, tačiau beveik 150 asmenų taip ir negrįžo namo.

Irake gyvenantys šiitai buvo ne vienintelė sunitų diktatoriaus problema. Pietryčių Turkijoje ir šiaurinėse Irako bei Sirijos dalyse nuo seno gyveno progresyvi etninė kurdų grupė, jau daugelį dešimtmečių svajojanti apie nuosavą valstybę.

Šie daugiausia sunitišką islamo kryptį išpažįstantys žmonės buvo tapę tikra kančia ne vienam Artimųjų Rytų tironui. Ne išimtis ir Saddamas. Jo karo su Iranu metu net dvi politinės kurdų organizacijos ("Kurdistano demokratinė partija" ir "Patriotinė Kurdistano sąjunga") nusprendė stoti Irano pusėn.

1988 m. kovo 16 d. apie 11 val. ryto Irako oro pajėgos, naudodamos sovietinius lėktuvus "Su-22" bei sraigtasparnius "Mi-8", ėmė mėtyti cheminius užtaisus virš kurdų gyvenamo Halabjos miesto. Per ataką žuvo nuo 3 iki 5 tūkst. žmonių, o dar 7–10 tūkst. patyrė ilgalaikės žalos pasekmės.

Jungtinių Tautų tyrėjai darė prielaidą, kad prieš vietovės gyventojus veikiausiai buvo panaudotos vadinamosios garstyčių dujos (ipritas) su neįvardintomis kitų medžiagų priemaišomis.

Ši cheminė ataka buvo tik dalis platesnio masto operacijos, skirtos palaužti kurdų entuziazmą (jeigu ne išvis sunaikinti šią etninę grupę). Jos metu mirė arba dingo be žinios nuo 50 tūkst. iki 182 tūkst. kurdų.

Irako ir Irano karas baigėsi 1988 m. rugpjūčio 20 d. Nepavykusios avantiūros sukeltą kartėlį Saddamas bandė numalšinti nauja užmačia. 1990 m. rugpjūčio 2 d., nepraėjus nė dvejiems metams nuo pasirašytų paliaubų su Iranu, jo pajėgos įsiveržė ir okupavo kitą kaimyninę šalį – Kuveitą. Saddamas tikėjosi vieningos kaimyninių valstybių paramos, tačiau jos (kaip ir Vakarai) pasmerkė šį agresijos aktą. Teigiama, jog net pati Sovietų Sąjunga neliko abejinga sunitų diktatoriaus išdaigai.

1990 m. lapkričio 29 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją Nr. 678, leidžiančią naudoti visas būtinas priemones, jeigu Irako pajėgos nepasitrauks iš Kuveito iki 1991 m. sausio 15 d. Dar tą patį mėnesį buvo sudaryta marga kelių valstybių koalicija, kurioje pirmuoju smuiku griežė Jungtinės Valstijos.

Ankstų 1991 m. sausio 17 d. rytą prasidėjo itin plataus masto bombardavimo kampanija, Saddamo armijos ryžtą ir drąsą sumalusi į miltus. Vėliau prasidėjo ir puolimas sausumoje. Nors koalicijos nariams pavyko Irako pajėgas išvyti iš Kuveito ir net įžengti į Saddamo valdomą šalį, jie nesiryžo apsiausti sostinės Bagdado. Procesas, oficialiai įamžintas Persijos įlankos karo ir operacijos "Audra dykumoje" pavadinimais, baigėsi 1991 m. vasario 28 d.

Tų pačių metų kovo ir balandžio mėnesiais Iraką sukrėtė šiitų bei kurdų sukilimai, kuriuos Saddamo režimas nuslopino. Maištus skatinusi George‘o Herberto Walkerio Busho (1924–2018) administracija taip ir nesiėmė praktinių veiksmų padėti sukilėliams.

Pasak populiaraus padavimo, po daugelio metų paklaustas, kodėl ryžosi Kuveito užpuolimui, Saddamas Georgijaus juostelės žaliųjų žmogeliukų stiliumi atsakė, jog Kuveitas visada buvo Irako dalis. Tačiau iš tiesų viskas buvo tik dėl pinigų, kuriuos Saddamo režimas buvo skolingas Kuveitui ir kurių nenorėjo grąžinti.


Šiame straipsnyje: SAVAKpinigaiĮrakas

NAUJAUSI KOMENTARAI

lkauniete

lkauniete portretas
Visada dziugu sulaukti L.D.zurnalisto straipsniu ===aprasomi ivykiai yra mums labai ne seni ;; labai idomus…..pa ,o religiniu virshuniu surezisuoti karai ,revoliucijos ishpuoliai===zmoniu nelaime===naikinti religiniu pagrindu susiburiancias grupuotes ,nes jie yra labai agresyvus fanatikai

Kaimyno motinai, antram

Kaimyno motinai, antram portretas
Kiek dar šiukšlinsi eteri savo mešlu?

Jessie Predmore

Jessie Predmore portretas
Mano kaimyno motina daro $139 / h internete. Ji buvo atleista už 6 menesius, taciau praejusi menesi jos darbo užmokestis buvo 13847 JAV doleriu, o tik kelias valandas dirbo internete. nauDoti šia nuoroda ,,, >>>>>>>>>>>>> w­w­w.C­a­s­hClub5.Com
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietinei miesto pusei – daugiau kultūros
    Pietinei miesto pusei – daugiau kultūros

    Tęsiame rubriką "Klausk miesto valdžios drąsiai". Į klaipėdiečių klausimus atsako uostamiesčio savivaldybės administracijos atstovai. ...

    1
  • Šūviai dievui į palanges
    Šūviai dievui į palanges

    Na, ką, gerbiami pensininkai ir dirbantieji, vėl teks veržtis diržus. Kam – ant pilvo, o kam – ant kaklo. Šį sykį viešieji finansai plauks ne tiesiogiai haubicoms ir "barabanams", o "skolos aptarnavimui". Val...

    15
  • Kas nustebins?
    Kas nustebins?

    Vos spėjo nuraibuliuoti pasaulio taurės turnyras Kinijoje, o jau rytoj nuaidės pirmasis švilpukas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pirmenybėse. 27-asis šalies čempionatas prasidės trijų mačų Klaipėdoje, Vilniuje ir Panevėžyje ser...

    2
  • Valstybės problemas turės spręsti merai?
    Valstybės problemas turės spręsti merai?

    Kauno miesto ir rajono merų kaktomuša dėl Pakaunės regiono dalybų jau įgavo ne tik pagreitį, tačiau ir šiek tiek anekdotinių atspalvių. Garliavoje žmonės išdidžiai mušasi į krūtines šaukdami: "Mes miestie...

    5
  • D. Trumpo neapdairumas elgiantis su paslaptimis pavojingas ir sąjungininkams
    D. Trumpo neapdairumas elgiantis su paslaptimis pavojingas ir sąjungininkams

    Įsivaizduokit, kad rizikuojat gyvybe, šnipinėdamas Vakarų naudai Rusiją ir Kiniją, vagiate paslaptis, verbuojate šaltinius arba vykdote gyvybiškai svarbias, bet nuobodžias užduotis, sudarančias sąlygas vykdyti operacijas. Š...

  • Nesibaigianti Honkongo vasara
    Nesibaigianti Honkongo vasara

    Audringa 1967-ųjų vasara Honkonge tapo akstinu miesto valdžiai pradėti socialines reformas. Nuo 1971 m. lapkričio iki 1982 m. gegužės valdžiusi Crawfordo Murray‘aus MacLehose‘o (1917–2000) administracija siekė pagerinti švieti...

    4
  • Penkiasdešimt būdų pabėgti
    Penkiasdešimt būdų pabėgti

    Nedažnai sakau, bet prieš pradedant kalbėti šia tema, turėčiau padėkoti tiems keliems vyrukams, su kuriais praeityje siejo rimtesnės draugystės. Ne tik už gražų laiką drauge, bet ir už tai, kad jam pasibaigus neteko laužyti galvos, k...

    6
  • Visi galai – į Maskvą?
    Visi galai – į Maskvą?

    Yra toks posakis "Visi keliai veda į Romą", reiškiąs kadaise didžios imperijos galybę ir įtaką likusiam pasauliui. O atsirado jis iš to, kad Romos valstybė jau prieš kelis tūkstantmečius buvo išraizgyta gerai gr...

    27
  • Bekraščio raštingumo aukos
    Bekraščio raštingumo aukos

    Atrodo, dar taip neseniai dėl kompiuterijos verslo guru Bilo Gateso ir jo žmonos vardo fondo Lietuvos bibliotekos buvo tapusios šalies kompiuterizacijos židiniais – mokė mus atskirti "Wordą" nuo "Excelio", vėrė vartus ...

    1
  • Komentaras po skandalo: pabėgę 24 nuteistieji smurtinių nusikaltimų nepadarė
    Komentaras po skandalo: pabėgę 24 nuteistieji smurtinių nusikaltimų nepadarė

    Nuteistojo pasišalinimas iš darbo vietos viešojoje erdvėje sulaukė nevienareikšmių vertinimų ir keliamas klausimas, kodėl nuteistajam, padariusiam sunkų nusikaltimą, suteikta teisė dirbti be sargybos laisvėje. Noriu pabr...

    3
Daugiau straipsnių