- Leonas Dykovas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rūstaus veido intelektualas Thomas Woodrow Wilsonas (1856–1924) – vienas gerbiamiausių Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentų. Teigiama, kad demokratų partijai atstovaujantis politikas sustiprino federalinės vyriausybės galias. Taip pat jam priskiriami kovos su monopolija ir vaikų išnaudojimu darbo rinkoje nuopelnai.
Mūsų kraštuose T.W.Wilsonas labiausiai žinomas dėl JAV įsitraukimo į pasaulinį 1914–1918 m. karą bei aktyvaus dalyvavimo kuriant naująją pokario tvarką Europoje. Tiesa, ši veikli asmenybė turėjo ir savo tamsiąją pusę, apie kurią vis dažniau prabylama kairiųjų intelektualų ir politiškai korektiškų jaunuolių bendruomenėse.
Gimė T.W.Wilsonas 1856 m. gruodžio 28 d. Jo senelis Jamesas (1787–1850) buvo žurnalistas, o tėvas Josephas (1822–1903) – protestantų dvasininkas. Didžiąją savo jaunystės dalį būsimasis prezidentas praleido JAV pietuose. Sakoma, kad būdamas trejų ar ketverių metų T.W.Wilsonas žaidė lauke ir netikėtai išgirdo suaugusiųjų debatus apie naująjį prezidentą Abrahamą Lincolną (1809–1865) bei artėjantį karą.
Konfliktas prasidėjo 1861 m. balandžio 12 d. T.W.Wilsono tėvai palaikė už atsiskyrimą ir vergovės išsaugojimą kovojančius konfederatus, tačiau šį karą pietiečiams buvo lemta pralaimėti. Jungtinių Valstijų vienybė buvo išsaugota, beveik 4 mln. juodaodžių tapo laisvais žmonėmis, o kadaise klestėję pietūs paniro į dar neregėtą recesiją.
Naujajai draugijai reikėjo išskirtinio, gerai skambančio pavadinimo, tad organizatoriai nusprendė sujungti graikišką žodį "kyklos", reiškiantį "ratą", su gėlų kalbos grupei priskiriamu žodžiu "clann", reiškiančiu "vaikus" arba "šeimą".
Po karo JAV politikų laukė dvi svarbios ir itin sudėtingos užduotys – integruoti pralaimėjimo kartėlio kamuojamus pietus į valstybės sudėtį ir paversti laisvuosius juodaodžius dievobaimingais JAV piliečiais.
1865 m. balandžio 14 d. pergalę švenčiantis respublikonas Abrahamas lankėsi Vašingtono teatre. Čia jis žiūrėjo britų sukurtos pjesės "Mūsų pusbrolis amerikietis" ("Our American Cousin") pastatymą. Vaidinimo metu į prezidento ložę užsuko konfederatams simpatizuojantis aktorius Johnas Wilkesas Boothas (1838–1865). Jis į valstybės vadovo galvą nukreipė pistoletą ir paleido šūvį.
Šiuo metu demokratai yra laikomi tolerancijos ir empatijos bastionu, tačiau XIX a. viduryje dauguma šios partijos narių priešinosi vergovės panaikinimui ir simpatizavo separatistams. Tiesa, buvo ir už JAV vienybę pasisakančių demokratų, tad vieną jų – siuvėją Andrew Johnsoną (1808–1875) – respublikonas Abrahamas pasirinko viceprezidentu.
Po A.Lincolno mirties prezidento pareigas pradėjęs eiti A.Johnsonas taip pat kadaise gyveno pietuose, tad nesunku atspėti, kad jo simpatijos labiau krypo sukilėlių, o ne juodaodžių pusėn. Dėl naujojo prezidento nuolaidžiavimo buvę vergvaldžiai ne tik ėmė sparčiai atgauti politinę galią pietuose, bet ir pradėjo leisti specialius įstatymus, siekiančius apriboti juodaodžių judėjimo ir įsidarbinimo galimybes. Tai buvo rasinės segregacijos, vyravusios JAV pietuose iki pat XX a. septintojo dešimtmečio, pradžia. Vėliau, T.W.Wilsono valdymo laikais, segregacija buvo įtvirtinta ir federalinės valdžios įstaigose visoje šalyje.
1865 m. gruodžio 24 d. Pulaskio mieste (Tenesio valstija) šeši nuobodžiaujantys veteranai įkūrė socialinį klubą, skirtą pramogų ieškantiems karo traumuotiems vyrams. Naujajai draugijai reikėjo išskirtinio, gerai skambančio pavadinimo, tad organizatoriai nusprendė sujungti graikišką žodį "kyklos", reiškiantį "ratą", su gėlų kalbos grupei priskiriamu žodžiu "clann", reiškiančiu "vaikus" arba "šeimą".
Sakoma, kad iš pradžių brolijos nariai nieko blogo nedarė, tačiau 1866 m. pabaigoje ar 1867 m. pradžioje naujoji subkultūra patyrė netikėtą transformaciją ir recesijos kamuojamus pietus užplūdo smurtas.
Gąsdinimai ir grasinimai, orumą žeminančios akcijos, žmogžudystės. Po kaukėmis veidus slepiančių klano narių aukomis tapo ne tik buvę vergai, bet ir baltieji juodaodžių integracijos šalininkai.
1867 m. tarp demokrato A. Johnsono ir respublikonų kontroliuojamo Kongreso kilo konfliktas. Iš pradžių respublikonai išleido aktą, siekiantį apriboti prezidento galias skiriant pareigūnus. A. Johnsonas šį įstatymą vetavo, tačiau respublikonai atmetė prezidento veto. 1868 m. A.Johnsonui buvo surengta apkalta. Ji patyrė fiasko, tačiau tai buvo bene pirmas kartas JAV istorijoje, kai Atstovų rūmai parodė demokratiškos šalies "carui" vidurinį pirštą.
Tais pačiais 1868-aisiais įvyko nauji JAV prezidento rinkimai, kuriuos laimėjo Pilietinio karo metais išgarsėjęs šiauriečių generolas Hiramas Ulyssesas Grantas (1822–1885). 1870 m. gegužės 31 d. JAV Kongresas išleido aktą, nukreiptą prieš pietuose siautėjusius ir juodaodžius bei integracijos šalininkus užpuldinėdavusius raitelių klano narius. Šis aktas oficialiai įteisino federalinės valdžios represijas prieš baltųjų viršenybės siekiančias grupuotes, tad dalis klano narių nutraukė savo veiklą, palikdami istorijoje šimtų lavonų skleidžiamą dvoką.
1905 m. profesionaliu rasistu tituluojamas visuomenininkas Thomas Frederickas Dixonas Jaunesnysis (1864–1946) išleido savo klano veiklą ir Pietų konfederaciją šlovinantį romaną "Klano žmogus: istorinis Ku klux klano romansas" ("The Clansman: A Historical Romance of the Ku Klux Klan"). Šiame kūrinyje autorius pateikė idealizuotą ir su faktais prasilenkiantį klano portretą. Pvz., jis teigė, kad grupuotės nariai per svarbius ritualus degindavo kryžių ir dėvėdavo baltas tunikas bei kūgio formos kepures.
1915 m. kino kūrėjas Davidas Warkas Griffithas (1875–1948) romaną ekranizavo. Daugiau nei tris valandas trunkančiame, tyliajame "Nacijos gimimu" ("The Birth of a Nation") pakrikštytame filme nebuvo nė vieno teigiamo juodaodžio personažo ir nė vieno vaidinančio afroamerikiečio.
Visus juodaodžius filme vaidino baltieji, mat jų galvos ir kitos kūno dalys buvo padengtos vadinamuoju "juodojo veido" (blackface) grimu. Teigiama, kad šį grimą naudojo net vaidybos guru Konstantinas Sergejevičius Stanislavskis (1863–1938), atlikdamas Otelo vaidmenį.
1915 m. vasario 18 d. "Nacijos gimimas" tapo pirmąja juosta, kurios seansas buvo surengtas Baltuosiuose rūmuose. Ekspertai vis dar nesutaria, ar T.W.Wilsonui šis filmas patiko.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pirmi mero V. Benkunsko kadencijos metai: sostinė išsirinko merą, kuris dirba puse etato
Kasmetinė mero ir tarybos darbų ataskaita ilgus metus buvo privalomas dokumentas, kurį miesto vadovas kasmet pateikdavo vilniečiams, kad jie galėtų matyti, kaip vykdomi valdžios įsipareigojimai. Šią tradiciją įvedė Artūras Zuokas, ka...
-
Timūras be būrio
Potvynis Sibire nesibaigia, užtvindė jau ir urano kasyklas (skęstantys miestai, kaimai, namai su visu gyvuoju inventoriumi šiuo atveju – ne tiek svarbūs), taiką vis drumsčia ukrainiečių koviniai dronai (nepainioti su kovinėmis žąsimis),...
-
Atstatėme istorinį teisingumą
Man, kaip partizano ir tremtinės dukrai, itin svarbu ir labai džiugu, kad balandžio 18-ąją Seime įstatymo pakeitimu atstatytas istorinis teisingumas nuo okupacijų nukentėjusiems panašaus likimo Lietuvos gyventojams. Mano inicijuotoms Asmenų, nu...
-
Strateginė migla
Agresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen19
Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16
Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?11
1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...