Pastebimas šuolis

Pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) nuostatas, virtualiųjų valiutų operatoriai FNTT turi pranešti apie paskirtus vadovaujančius asmenis, atsakingus už pinigų plovimo prevencijos įgyvendinimą ir bendradarbiavimą su FNTT, taip pat apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, teikti pranešimus apie grynųjų pinigų ar virtualiosios valiutos operacijas, kurių suma lygi 15 tūkst. eurų arba viršija šią sumą.

Didžiausias virtualiųjų valiutų operatorių steigimosi Lietuvoje šuolis pastebimas 2022 m.

„Didžiausias virtualiųjų valiutų operatorių steigimosi Lietuvoje šuolis pastebimas 2022 m. Iki šių metų spalio vidurio apie savo veiklos pradžią informavo jau 788 įmonės. Tačiau beveik 90 proc. analizuotų bendrovių nė karto neteikė FNTT informacijos apie įtartinas pinigines operacijas ar operacijas, viršijančias 15 tūkst. eurų. Čia įžvelgiame riziką, kad, netinkamai įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos priemones, gali atsirasti terpė vykdyti nusikalstamas veikas“, – sakė FNTT direktorius Rolandas Kiškis.

Pasak jo, tokias rizikas iš dalies patvirtina ir atlikti planiniai virtualiųjų valiutų operatorių paslaugas teikiančių bendrovių patikrinimai, kurie parodė, kad bendrovės įgyvendina ne visas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, o kai kurių bendrovių veikloje yra didelių prevencijos spragų.

Įvertino operatorius

Atliekant analizę, buvo apžvelgta 195 depozitinių virtualiųjų valiutų pinigų operatorių ir virtualiųjų valiutų keityklų operatorių paslaugas teikiančių bendrovių veikla, teisinis reglamentavimas, bendroves charakterizuojantys požymiai, bendroves steigiantys asmenys ir kt.

Analizuojant nustatyta, kad virtualiųjų valiutų operatorių įmonėms daugiausia vadovauja Lietuvos piliečiai (30 bendrovių, iš kurių 13 yra įsteigta parduoti). Taip pat jų yra įsteigę Jungtinės Karalystės (13), Kipro (12), Rusijos Federacijos (11), Estijos (10), Latvijos (10), Ukrainos (10), Prancūzijos (9) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (7) piliečiai ir kitų šalių piliečiai, pavyzdžiui, Indijos, Australijos, Kanados, Jungtinių Arabų Emyratų. Nustatyta, kad dauguma – per 80 proc. bendrovių – neturi nė vieno darbuotojo, apie kurį būtų pranešta „Sodrai“. Beveik 12 proc. bendrovių turi vos po vieną darbuotoją, o tik apie 7,7 proc. turi daugiau nei vieną darbuotoją.

Analizuotų bendrovių klientų ratą sudaro daugiausia ne ES piliečiai.

Veiklos vykdymo vietos, darbuotojų, sąskaitų finansų įstaigose neturėjimas, minimalus įstatinio kapitalo dydis, vadovai (akcininkai) – užsienio valstybių piliečiai ir nuolatiniai gyventojai, labai mažas klientų – Lietuvos piliečių – skaičius rodo realaus virtualiųjų valiutų operatorių veiklai įsteigtų bendrovių ryšio su Lietuva nebuvimą.

Sava problematika

Prieš tai Lietuvoje buvęs minimalus virtualiųjų valiutų operatorių veiklos teisinis reguliavimas, nepalanki situacija sektoriaus veiklai kitose valstybėse plačiai atvėrė Lietuvos rinką virtualiųjų valiutų operatorių paslaugoms teikti, imtos steigti šią veiklą vykdysiančios įmonės. Sektoriui plečiantis, rizika, kad veikla gali būti susijusi su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, taip pat išaugo.

Atliekant strateginę virtualiųjų valiutų operatorių analizę, buvo identifikuota penkiolika šias paslaugas teikiančių bendrovių ir keturi bendrovių steigimo paslaugas teikiantys subjektai, kurių patikrinimus atliks FNTT Priežiūros skyrius.

Šiuo metu yra patikrintos keturios virtualiųjų valiutų operatorių bendrovės ir keturi bendrovių steigimo paslaugas teikiantys subjektai. Visų patikrintų bendrovių veikloje yra nustatyta PPTFPĮ pažeidimų. Atliekant patikrinimus nustatytus duomenis toliau nagrinės PPTFPĮ pažeidimų nagrinėjimo komisija, kuri spręs, ar pažeidimai dideli, ir skirs proporcingas poveikio priemones.

Sugriežtinta tvarka

Nuo lapkričio 1 d., įsigaliojus PPTFPĮ pakeitimams, sugriežtinantiems virtualiųjų valiutų operatorių veiklos Lietuvoje sąlygas, tikėtina, kad dauguma bendrovių nebeatitiks nustatytų reikalavimų, ypač susijusių su įstatiniu kapitalu, vyresniaisiais vadovais, vadovaujančiais darbuotojais ir veiklos ryšiu su Lietuva.

PPTFPĮ pakeitimais nustatomi išsamesni klientų atpažinimo reikalavimai. Įstatyme numatoma didinti paslaugų teikėjų įstatinį kapitalą iki 125 tūkst. eurų, didinti reikalavimus vadovaujantiems darbuotojams – jie turės būti nuolatiniai Lietuvos gyventojai, atstovauti tik vienai įmonei ar įmonių grupei.

Griežtinama klientų identifikavimo atliekant finansines operacijas riba, klientai turės būti identifikuojami, kai vienkartinių operacijų suma bus lygi 700 eurų arba viršys šią sumą.

Juridinių asmenų registro tvarkytojas nuo kitų metų vasario 1 d. viešai skelbs virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų pinigų operatoriaus veiklą vykdančių asmenų sąrašą, taip bus suteikiama daugiau skaidrumo kriptoturto paslaugų teikėjų rinkai.

FNTT už sistemingus, šiurkščius ar pakartotinius PPTFPĮ pažeidimus įpareigotiesiems subjektams (kurie nėra finansų įstaigos) gali skirti įspėjimus, kitas poveikio priemones arba baudas iki 1,1 mln. eurų.