Priminsiu, Vilniaus strateginis planas iki 2020 m. buvo parengtas ir patvirtintas 2001 m., o 2010 m. tikslintas. Taigi, po gerų metų Vilnius bus kaip tas didelis laivas be kompaso atviroje jūroje, kur vyksta pasaulio miestų konkurencinės lenktynės dėl gyvenimo kokybės, investicijų, žmonių ir žinomumo. Pats laikas pradėti mąstyti, kur Vilnius plauks ir kokio mes visi čia gyvenantys miesto norime. Kokia Vilniaus – Lietuvos sostinės – ateities vizija?

Vilnius neturi šiuo metu atnaujinęs ir kito dokumento – Bendrojo plano, kurio sprendiniai buvo patvirtinti 2007 m. ir galiojo iki 2015 m. Naujasis Bendrasis planas buvo pradėtas rengti 2014 m., tačiau darbai užsitęsė ir, geriausiu atveju, jis bus tvirtinamas tik kitais metais. Pasirodo, kartais vėlavimas gali būti naudingas ir atsirado galimybė Vilniaus strateginį bei Bendruosius planus parengti bei patvirtinti kartu – 2019 m. pabaigoje. Tai būtų tvirtas pagrindas Vilniaus miesto ateities darbų planavimui.

Vilniečiai ne tik žinotų, bet ir dalyvautų miesto kūrime. Investuotojams būtų aišku, kur ir kaip vystysis miestas, kokios veiklos skatinamos, o kurios ne. Tai didintų konkurencingumą ir mažintų korupciją. Kokia kultūros, sporto ir pramogų ateitis, kaip pasiekti kiekvieną vilnietį, nežiūrint, kurioje vietoje jis gyvena.

Naujausi mokslo išradimai ir pasiekimai stipriai įtakos miestų gyvenimą. Tam būtina ruoštis – robotikos ir dirbtinio intelekto atradimai stipriai keis darbo rinką. Vienos darbo vietos išnyks, tačiau kartu atsiras naujos galimybės – ir tam reikia ruoštis dabar. Vilniuje paslaugų centruose yra apie 15 000 darbo vietų, kurioms dirbtinio intelekto vystymas įtakos turės jau po penkerių metų.

Gyvybės mokslų pasiekimai leis gyventi ženkliai ilgiau, todėl atsiranda nauji iššūkiai ir galimybės. Žmonės nebeišeis į pensiją sulaukę 65 metų, o mielai imsis naujos veiklos ir dar mokysis.

5G ryšys ir daiktų internetas, savavaldės mašinos ir naujos mobilumo paslaugos iš esmės keis viešąjį transportą miestuose ir mūsų įpročius keliauti mieste. Išvardinau tik keletą iššūkių, kurie laukia mūsų ir mūsų miestų. Laimės tie miestai, kurie bus pasiruošę pasitikti ateitį, o dar tiksliau – patys ją ir atsives.

Pirmoji „Vilnius 2035“ strateginio plano diskusija, kuri vyko simbolinėje vietoje –Vilniaus Gedimino pilyje, parodė kiek daug žinių ir patirties turi mūsų žmonės.

Švietimo atstovai sako, kad kokybiškas švietimas yra įmanomas tik mokyklose, kuriose moksleivių bus ne daugiau nei 500-600. Dabar gi mokyklos Vilniuje turi ir po 1200 mokinių. Tai gal užsibrėžkime tikslą, kad 2035 m. Vilniaus mokyklos būtent tokios ir būtų. Kartu mažintume ir spūstis mieste, nes mokyklų tinklas būtų tankesnis ir mažiau reikėtų vežioti vaikus po visą miestą.

Automobilių dalinimosi ir pavėžėjimo paslaugos – „Citybee“, „Spark“ ar „Uber“, „Taxify“ – kaip rodo pasaulio miestų patirtis, stipriai keis viešojo transporto paslaugas. Gal tikslinga tokias paslaugas priskirti prie viešojo transporto paslaugų ir įtraukti į bendrą mobilumo planą ir dabar leisti „Citybee“, „Spark“ ar panašias paslaugas teikiančioms įmonėms, jų klientams naudotis A juostomis.

Geras siūlymas pastatyti skirtingose Vilniaus vietose bent 4 vaikų ir jaunimo užimtumo centrus su baseinais (pavyzdys – Konstitucijos pr.), kuriuose būtų skirtos patalpos įvairiems būreliams ir užsiėmimas – kuo arčiau namų, kad būtų patogu bei saugu nueiti.

Vilnius planavo įrengti mieste modernų gatvių apšvietimą. Jį atnaujinant tam tikrose vietose, kur fiksuojamas didesnis nusikalstamumas, apšvietimo lempose galėtų būti sumontuota į triukšmą ar pagalbos šauksmą reaguojanti įranga, kad policija tiksliai žinotų, kur tiksliai atvažiuoti.

Tai tik kelios diskusijos apie ateities Vilnių idėjos. Sudėkime visus pasiūlymus į vieną vietą ir po diskusijų parenkime Vilniaus veiksmų planą, kurio dalimi jausimės kiekvienas iš mūsų. Ne vienas įkvepiančio pranešimo autorius palinkėjo – darykime viską, kad šios dienos kalbos virstų konkrečiais darbais. „#Vilniusmąsto“ – kviečiame mąstyti ir idėjas paversti mūsų ateitimi dabar. Ir čia, Vilniuje.