Gerai, kad praėjo rinkimai, nes keli mėnesiai iki jų buvo skirti ne konkretiems darbams, o rinkėjams agituoti. Politikai nenorėjo atskleisti, kokia rimta šalies ekonominė būklė, o tai neleido pasirengti būsimai ekonominei krizei. Taip netikėtus rinkimų į Seimą rezultatus, centro dešiniųjų koalicijos perspektyvas vertina Kauno verslininkai.

Didesni pesimistai mano, kad Lietuvos politiniame gyvenime nieko naujo neįvyks, kiti teigia, kad naujųjų parlamentarų laukiantys darbai neatneš jiems populiarumo ir visuomenės nusivylimas valdžia tik dar labiau išaugs. Treti tiki, jog dešinės koalicijos blokas pajėgs įveikti vieną didžiausių kliūčių valstybės raidos kelyje – pažaboti korupciją šalyje.

Kauno laisvosios ekonominės zonos direktorius Vytas Petružis:

– Labai sunku kažko tikėtis. Galbūt atsiras aiškumo, pavyzdžiui, kalbant apie  nacionalinio investuotojo bendrovės "Leo LT" kūrimą. Tai, ką teko stebėti kuriant šią įmonę, netilpo į jokius rėmus. Šis projektas buvo korumpuotas aukščiausiuose valdžios sluoksniuose ir aš tikiuosi, kad atėję į valdžią konservatoriai pradės kažką keisti – jie juk ir deklaravo kovosiantys su korupcija. Tačiau suprantu, jog nugalėti ją – sudėtinga užduotis. Jei valdys dešinieji, jie man yra arčiau prie širdies. Tačiau pas mus dešinieji ir kairieji skiriasi nuo analogiškų partijų Vakarų valstybėse. Mūsiškiai kairieji nėra kairieji, jei jie atstovauja monopolistiniam kapitalui.

Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacijos viceprezidentas Žilvinas Žukauskas:

– Nelabai tikiu permainomis Lietuvoje po rinkimų. Partijos savo programose nėra numačiusios jokių esminių pakeitimų. Nėra ką komentuoti: ir kairieji, ir dešinieji yra buvę valdžioje. Atėjo keletas žmonių, kurie nebuvo valdžioje, bet jie permainų nepadarys. Jeigu kas nors ir pasikeis, šais permainas lems ne rinkimai, o pasaulio ekonominė krizė.

Statybų bendrovės "Kaminta" direktorius Stasys Kaminskas:

– Valdantieji atsidurs nedėkingoje situacijoje, nes Lietuvoje ekonominė krizė juntama visose srityse, neaplenkė ir statybų sektoriaus. Kaip seksis tvarkytis naujajai valdžiai, pamatysime netolimoje ateityje, bet aišku viena – lengva nebus. Valdžia krizės metu neturėtų stabdyti ekonomikos, turėtų ją skatinti. Reikia pabandyti išvengti gresiančio nedarbo investuojant į Lietuvos ekonomiką. Pritariu toms mintims, kad valstybei reikia skolintis pinigų ir įlieti juos į ekonomiką, pavyzdžiui, tiesti kelius ir įgyvendinti kitus panašius projektus. O jeigu prasidės taupymo politika, visi procesai sustos. Manau, kad dešinieji galės ilgai išlikti valdžioje, jeigu pasimokė iš ankstesnių klaidų.

Bendrovės "Domus mea" valdybos narys Vilmantas Šimoniūtis:

– Krizės akivaizdoje nesitikiu jokių gerų permainų. Nėra nieko panašaus buvę. Užsienio politikai, turintys gerų ekspertų, ir tai yra sutrikę ir nežino, ką daryti, o lietuviai ekonomikos srityje – visiškai nepatyrę. Žmonės turės patys labiau galvoti, kaip artėjančios krizės aplinkybėmis išgyventi, o ne tikėtis pagalbos iš valdžios. Manau, gerai, kad praėjo rinkimai, nes iki tol rinkimų periodas buvo skirtas ne konkretiems darbams, o rinkėjams agituoti, todėl niekas nenorėjo kalbėti, kad situacija Lietuvoje nėra gera. Dabar veiksmų politikai privalės imtis. Tai, kad valdžioje bus konservatoriai ar socialdemokratai, neturi jokios reikšmės. Visą kadenciją išsilaikyti valdžioje bus sunku, nes artėja neramūs laikai ir laukia nemažai iššūkių. Stabilumas bus labai trapus, nors geriau, kad jis išsilaikytų,  nes valdžios keitimasis nei verslininkams nei žmonėms nieko gero neduoda.

Prekybos miestelio "Urmas" rinkodaros vadovas Jonas Plenta:

– Situacija paaiškės valdantiesiems politikams pasiskirsčius ministerijomis. Komentuoti, atėjo gera ar bloga valdžia, bus galima po metų ar dvejų, tuomet bus galima įvertinti pirmuosius atliktus jų darbus. Visos partijos ir prieš praėjusius rinkimus, ir prieš šiuos pažėrė daug pažadų. Tačiau situacija sunki, artėja ekonominė krizė, verslininkai viliasi, kad naujoji valdžia, sudaryta iš dešiniųjų koalicijos, sugebės ją pažaboti ar bent palengvins jos padarinius. Kairieji turėjo valdžią, tačiau buvome maitinami pažadais ir apie padėtį šalyje buvo skleidžiama netikra ir neobjektyvi informacija, baiminantis išgąsdinti visuomenę ir atskleisti tikrąją padėtį. Jei buvusioji valdžia būtų kalbėjusi atvirai, nemaitinusi pažadais, būtų buvę daugiau laiko pasirengti ir imtis priemonių artėjančiai krizei nugalėti. Pasirengti būtų galėję ne tik verslininkai, bet ir gyventojai. Iš naujosios valdžios tikiuosi daugiau atvirumo ir to, kad informacija būtų teikiama tiek verslininkams, tiek gyventojams. Nenorėčiau sulaukti netikėtų žinių, tokių kaip lito devalvacija ar mokesčių pakėlimas.

Kepyklos "Mentora" savininkas Gintaras Bašinskas:

– Tikiuosi, kad būsimasis Seimas ir Vyriausybė nuo begalinių debatų pereis prie rimtų darbų. Manau, kad konkrečių darbų, kuriuos politikai turėtų nuveikti, yra tiek daug, kad norint juos atlikti jie turėtų dirbti dieną ir naktį. Krizės atveju turėtų būti rimtai svarstomas valstybės biudžetas. Ar galės kažką pakeisti – neaišku, bet tikiuosi, kad reikalingi darbai bus atlikti. Tačiau turiu daugiau tikėjimo, nei matau realias galimybes, ką nors pakeisti dabartinėmis ekonomikos sąlygomis.